Kaip sudėlioti komandos struktūrą statybos projektui įgyvendinti? Kaip užtikrinti efektyvaus darbo sąlygas ir sykiu – be reikalo neišlaidauti? Tai klausimai, į kuriuos turi atsakyti užsakovas ir projektų vadovas. Neteisingi atsakymai reiškia ne tik prarastas lėšas, bet ir klaidoms taisyti ir kartais konfliktams spręsti teismuose sugaištamą laiką.
Tikrosios sąskaitos ateina vėliau
Kokių klaidų Lietuvoje dažniausiai daro užsakovai ir projektų vadovai? Dažnai tikimasi sutaupyti mažinant pareigybių skaičių projekto valdymo komandoje, tuo pačiu priskiriant daugiau funkcijų paliktoms pareigybėms, sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius dr. Virgaudas Juocevičius. Tačiau norint užtikrinti kokybę ir sklandų darbą aikštelėje reikia tiek žmonių ir specialistų, kad jie fiziškai galėtų atlikti numatytas funkcijas.
VGTU mokslininkas patikino, kad jei projekto komandoje nėra pakankamai personalo ir taupoma projektavimo darbų detalumo bei kokybės sąskaita, taip įgyvendinami projektai pabrangsta kur kas daugiau, negu sutaupoma žmogiškųjų resursų ir kompetencijos sąskaita: „Jeigu, pavyzdžiui, 1 proc. sutaupoma projektavimui (reikalaujant mažiau analizės ir pan.), sakyčiau, kad projektas pabrangsta apie 10–20%. Jeigu padaroma klaidų kuriant valdymo struktūrą, tada tai, kas sutaupyta žmogiškiesiems ištekliams, reikia dauginti iš 10. Tiek bus prarasta vien atliekant statybos darbus, ką ir kalbėti apie garantinį laikotarpį ir tolesnę pastato eksploataciją.“
Tokia taupymo kaina nėra paslaptis ir patiems užsakovams, tad Lietuvoje užsakovų požiūris į projekto plėtojimą, komandos formavimą stipriai priklauso ir nuo to, ar jie planuoja statinį parduoti, ar eksploatuoti patys.
Projekto valdymas turi būti grindžiamas partneryste
Kokia projekto valdymo struktūra vadintina idealia? Vieno atsakymo nėra – jis priklauso nuo daugybės faktorių ir pirminio suvokimo, kad statybos projektas – ne konvejerinė gamyba, čia tiesiog nėra galimybių žingsniui į kairę ar į dešinę. Svarbiausia, pabrėžė V. Juocevičius, kad valdymas būtų grindžiamas profesionalų partneryste.
„Projektą susirenka kurti partneriai: projektų vadovas, statybų aikštelės vadovas, subrangovai. Ir tik jei jie elgsis kaip partneriai, projektas bus sėkmingas, – sakė VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro vadovas. – Jeigu klimatas statybų aikštelėje nekoks, o atsakomybės ribos sudėliotos neteisingai, didžiulė tikimybė, kad bus slepiamos visos padarytos klaidos ir projekto rezultatas bus liūdnas. Žodžiu, projekto valdymo struktūra turi būti tokia, kad visi, kurie dalyvauja, nuo užsakovų iki subrangovų, siektų vieno tikslo – pastatyti už sutartą kainą, per sutartą laiką ir kad tai būtų užsakovo poreikius tenkinantis pastatas. Statybos procese dėl jo specifikos labai sunku išvengti klaidų, neatitikimų, todėl ypač svarbu, kad visi dalyviai dirbtų nebijodami pasakyti: aš suklydau, taisykime.“
Žemiausia projekto valdymo grandis – darbų vadovai
Statybos projekto valdymo piramidės apačioje stovi darbų vadovai – tai žemiausia inžinerinio personalo grandis. V. Juocevičiui keista, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai šis darbas patikimas inžinerinio išsilavinimo neturintiems darbuotojams – juk jie privalo išmanyti technologiją, inžinerinius principus: turėti pagrindus, kurie būtini priimant sprendimus.
„Bet tai nėra tie specialistai, kurie turi vertinti, gerai ar blogai padarytas darbas. Šį dalyką turi nuspręsti projektuotojas arba projektų vadovas, – atkreipė dėmesį V. Juocevičius. – Bet, nors darbų vadovas iš esmės yra tik prižiūrėtojas, jis turėtų pastebėti tiekėjo klaidas ir informuoti apie jas vadovui. O už medžiagas atsakingas tas, kuris vykdė pirkimus, skelbė konkursą, pasirinko medžiagų tiekėjus, įvertino specifikacijas ir nusprendė, kad medžiagos tam objektui tiks. Tai yra projektų vadovas.“
Tinkamų medžiagų pasirinkimas yra atskira tema, bet, trumpai tariant, viskas priklauso nuo šią pareigą turinčio specialisto patirties. Pardavėjai netinkamą produktą gali įsiūlyti tik tuo atveju, jeigu žmogus neturi patyrimo ir žiūri tik į kainą, džiaugiasi, jei medžiaga pigesnė, bet nevertina to, kiek ji tarnaus, o gal išvis dar nepatikrinta, komentavo V. Juocevičius.
Jeigu norime būti tikri, kad statybos montavimo darbai bus atlikti tinkamai, būtina, kad jų priežiūra būtų neformali, t. y. atitinkamų darbų vadovas darbų vykdymo vietoje turi būti tiek laiko, kiek reikia technologinių procesų eigai, numatytiems veiksmams atlikti laiku ir darbų kokybei fiksuoti. Taigi darbų vadovų skaičius priklauso nuo tuo pačiu metu vykdomų darbų apimties.
Darbų vadovų kvalifikacija, patirtis ir kompetencija priklauso nuo to, ar jie dirba specializuotus generalinio rangovo, projekto valdytojo, ar subrangovo darbus atliekančioje organizacijoje. Pirmu atveju tai gali būti gana jauni specialistai, turintys inžinerinį išsilavinimą, susipažinę su statybine technologine atliekamų darbų dokumentacija.
