Projektuojami ir įrengiami želdynai ar žaliosios salelės miestuose ne tik skatina leisti daugiau laiko jose, bet ir teigiamai veikia gyventojų emocinę būklę, prisideda prie oro kokybės bei mikroklimato reguliavimo, skatina bioįvairovę. Specialistai tvirtina – suprojektuoti, įrengti ir prižiūrėti kokybišką želdyną miestuose skiriama per mažai dėmesio. Profesionalaus požiūrio ypač pasigendama ieškant sprendimų, kaip išsaugoti senuosius miesto medžius.
Saviveiklos būti neturėtų
Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ Teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė pabrėžė, jog projektuojant daugiabučius ar visuomeninius bei biurų pastatus, kokybiškos architektūros nepakanka. Urbanizuotose teritorijose, kur kiekvienas centimetras itin brangus, labai svarbu skirti pakankamai dėmesio želdynams projektuoti, įrengti ir priežiūrėti. Tai yra: kokybiškas dirvožemio paruošimas, lietaus vandens surinkimo ir laistymo sistemos projektavimas bei įrengimas, tinkamai parinkti augalai ir suplanuota jų priežiūra.
„Vertę žmonėms kuria ne tik pastato eksterjeras ir interjeras, bet ir jį supanti aplinka, tad apie želdynų projektavimą būtina galvoti per pirmą projekto plėtojimo etapą. Profesionaliai įrengti želdynai – patogūs, jaukūs, estetiški, ilgaamžiai, pritaikyti žmogaus poreikiams, juose norisi leisti laisvalaikį. Dažniausiai tam nepakanka vien tvarkingos vejos ar pavienių, chaotiškai susodintų krūmų. Ypač svarbu išsaugoti tai, kas teritorijoje vertinga, pirmiausia – brandžius medžius, o tuomet kurti ir įgyvendinti žaliųjų erdvių viziją: tinkamai parinkti augalus, įvertinti kiekvieno jų savybes, poreikius, tarpusavio suderinamumą. Urbanizuotose teritorijose, kur nemažai taršos, tinkamiausi nelepūs, mažiau priežiūros reikalaujantys augalai, kuriuos lengva formuoti, kad augdami jie nepavirstų brūzgynais. Kokybiškai įrengtos žaliosios zonos išryškina, papildo architektūrą, o gyventojams žalia aplinka – vis svarbesnė vertybė“, – komentavo D. Lubė.
Ne kiekviena idėja sėkminga
Miestuose pastaraisiais metais vyksta nemažai iniciatyvų: želdinamos transporto žiedinės sankryžos, skverai, gatvių skiriamosios juostos, siekiant paukščius susigrąžinti į miestą sodinami uogas nokinantys medžiai ir krūmai.
Vienas miesto želdinimo pavyzdžių – sostinės Naugarduko gatvėje apželdintas transporto žiedas. „Naujai įrengtas žiedas, visų pirma, turėjo pakeisti ir vairavimo įpročius, bet gatve vis vien intensyviai juda sunkiasvoris transportas, ją kerta daugybė automobilių, kurių greitis pakankamai didelis. Ar sprendimas įrengti žiedą ir jį apsodinti augalais šiuo atveju buvo sėkmingas? Veikiausiai ne, nes nei vairuotojų įpročiai, nei eismo srautas nepasikeitė, todėl dabar augalai, pasodinti per arti intensyvios gatvės, kur žiemą barstoma druska, pasmerkti skursti. Nors mieste įrengiami atitvarai, kurie padeda augalų šaknis apsaugoti nuo kenksmingo druskos poveikio, ji augalų šaknis pasiekia tirpstant sniegui, tad apsaugoti augalų praktiškai neįmanoma, juolab jei sienelės yra vienintelė apsauga“, – komentavo D. Lubė.
Pašnekovės žodžiais, kalbant bendrai, gatvių humanizavimas, žaliųjų zonų kūrimas šalia gatvių yra naudingas ne tik žmonėms, kurie juda pėsčiomis ar dviračiu, bet ir vabzdžiams bei kitiems gyvūnams, paukščiams. Įrengiant pavienius žaliuosius plotus, judėjimas tarp jų vabzdžiams labai sudėtingas, tad žalieji koridoriai mieste išties prisideda prie didesnės bioįvairovės kūrimo ir išsaugojimo. Pastebima, jog nemažai vabzdžių ir augalų rūšių urbanizuotose teritorijose nyksta dėl per intensyvios priežiūros, mažėja bioįvairovė. Didesni žalieji plotai sudaro sąlygas į miestus susigrąžinti skirtingų rūšių paukščių, daugiau augalų ar vabzdžių rūšių.
Želdynų svarba nuvertinama
Miesto antropologė Jekaterina Lavrinec pritaria, jog, kuriant sveikatą tausojančias sąlygas miestų gyventojams, žaliųjų erdvių tinklas ypač svarbus. Karščio salos, didelė tarša, psichinei ir fizinei sveikatai nepalankios erdvės gali būti kompensuojamos išsaugant ir plečiant žaliųjų erdvių tinklą: žaliuosius kiemus, skverus ir parkus, rajono ir miesto dalis jungiančias alėjas, vandens telkinius su pakrantėmis, miesto miškus ir pievas.
Pastaruoju metu atliekama vis daugiau tyrimų, atskleidžiančių žaliųjų erdvių poveikį gyventojų sveikatai. Patvirtinta, jog žaliosios erdvės mažina stresą, agresiją, koncentracijos sutrikimus, didina fizinį aktyvumą ir net savivertę. Pavyzdžiui, Vilniuje esama tankiai apgyvendintų rajonų dalių, kurių gyventojai teturi tik kiemą tarp kelių daugiabučių, bet neturi jokio parko greta. „Mano atlikti tyrimai, skirti pėsčiųjų patirties transformacijai Vilniuje, rodo, jog yra tiesioginis ryšys tarp miesto aplinkos kokybės ir kelionių pėsčiomis intensyvumo. Pasirodo, kad nemaža dalis kasdienių kelionių pėsčiomis vyksta daugiabučių kiemais, rajonų vidinėmis erdvėmis, nutolusiomis nuo taršių ir triukšmingų gatvių. Apskritai, atvira žaliųjų kiemų sistema turi ypatingos reikšmės daugiabučių gyventojams. Ji ne tik užtikrina geresnes ekologines sąlygas (kondicionuoja aplinką, sugeria nemenką kritulių dalį ir veikia kaip natūralūs taršos filtrai), bet ir skatina aktyvesnę fizinę veiklą bei socialinius kontaktus tarp kvartalų ir rajono gyventojų, o tas kontaktų tinklas prisideda prie vietovės saugumo“, – komentavo J. Lavrinec.
Kaip pastebi pašnekovė, Lietuvos įstatymų pataisos juda keista kryptimi, kuri neatitinka deklaruojamų darnaus vystymosi tikslų, mat leido komercinės paskirties sklypuose sumažinti priklausomųjų želdynų rodiklius. Be to, priklausomuoju želdynu gali būti laikoma net skaldos salelė. Taip pat įstatymų pataisos sukūrė galimybę dalį gyvenamosios paskirties sklypų priklausomojo želdyno įrengti apželdinant stogus ir fasadus. Visa tai sumažina mūsų miestų (ypač didmiesčių, kur kietųjų paviršių apimtys sparčiai auga) prisitaikymą prie klimato iššūkių. Buvo pakoreguotos ir atskirųjų želdynų normos: pavyzdžiui, dabar didmiesčių centrinėse zonose yra nustatytas sumažintas želdynų rodiklis, kuris yra mažesnis nei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas minimumas. „Vadinasi, teritorijose, kur streso veiksnių yra daugiau, miesto erdvių naudotojų skaičiai auga, nustatomos mažesnės rekreacijos galimybės ir kokybė. Šie pakeitimai tiesiogiai liečia ir visuomenės sveikatos klausimus“, – atkreipė dėmesį J. Lavrinec.
Medžiams – per mažai dėmesio
Daugiamečių augalų augintoja, „Mažųjų sodų“ savininkė Ligita Poškutė taip pat pasigenda profesionalaus požiūrio ir rūpesčio tiek projektuojant naujus, tiek prižiūrint esamus miesto želdynus.
Pašnekovės žodžiais, bene aktualiausia problema, jog sostinė savo biudžete numato nemažai lėšų naujiems medžiams sodinti, bet tiek senų, tiek naujai sodinamų medžių priežiūros darbams – genėjimui, laistymui, tręšimui – biudžete skiria labai mažas sumas, neskiria lėšų aukštos kvalifikacijos arboristams samdyti. Medžiai taip pat labai stipriai nukenčia įvairių infrastruktūros, statybos darbų metu, mat tiek projektavimo, tiek rangos darbai nepakankamai kontroliuojami. Tokių darbų metu labai dažnai pažeidžiamos medžių šaknys, sugadinamos augavietės, ir medžiai per kelerius metus sunyksta.
Vienas skaudesnių pavyzdžių, pasak pašnekovės, nykstantis didelis klevas prie Žirmūnų transporto žiedo – jo šaknys buvo pažeistos tiesiant dviračių taką, kitas – Užupio skvere. Prieš penkerius metus keičiant kietąsias dangas nukapotos medžių, augusių skvere, šaknys – čia jau pašalinti du žuvę medžiai, greičiausiai teks šalinti dar bent du. Tokių atvejų mieste tikrai daug.
Dar vienas vienas miesto medžiams kenkiantis faktorius – itin gausiai gatvėse ir ant šaligatvių žiemą barstoma druska. Vilnius kasmet sunaudoja apie 60 tūkst. tonų druskos. Palyginti, Talinas – 10 tūkst. tonų. Talinas druską naudoja tik gatvių saugumui užtikrinti, šaligatvius barsto skalda.
„Ilgą laiką į miesto medžius buvo žiūrima kaip į kažką savaime suprantamo, nereikalaujančio priežiūros, tačiau dauguma brandžių miesto medžių atrodo suvargę. Ar naujai pasodinti augs geriau, jei nebus saugomi, laistomi, genimi?“ – svarstė L. Poškutė.
Sostinės sprendimą kasmet sodinti tūkstančius krūmų pašnekovė vadino klaida. „Želdynai – naujas gatvių tvarkymo elementas, ir jie, pavyzdžiui, gali trukdyti žiemą valyti gatves, taip pat nėra visiškai aišku, kokios krūmų rūšys tinka gatvėms želdinti ir panašiai – galbūt, geriau šį sprendimą išbandyti mažesnėse gatvių atkarpose ir tik tada, išmokus pamokas, krūmus sodinti gausiau arba nesodinti visai, jei šis sprendimas nepasiteisintų. Iš tiesų, norėtųsi ne kuo daugiau sodinukų mieste, bet daugiau apgalvotų, praktiškų, į jau augančių medžių priežiūrą orientuotų sprendimų iš savivaldybės pusės, siekiant, jog mūsų miestas būtų žalesnis“, – komentavo pašnekovė.