Sparčiai augantis elektros vartojimas ir atsinaujinančios energetikos globali plėtra skatina inovacijų diegimą energetikos sektoriuje. Pasaulyje ir Lietuvoje atsiranda vieno langelio principu veikiančios platformos, kurios sujungia alternatyvios energijos tiekėjus ir vartotojus. Kokia galėtų būti žaliosios energetikos ateities vizija?
Dirbtiniu intelektu grįstos sistemos
Dirbtinio intelekto pagrindu sukurtos sistemos sujungia vartotojus, ieškančius švarios energijos ir alternatyvios energijos gamintojus. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose vystoma platforma „Station A“ ar viena didžiausių JAV ir Europos rinkoje platformų „LevelTen Energy“ vartotojui parenka jo namams prieinamiausią atsinaujinančios energijos šaltinį.
Sistemose galima tiesiogiai palyginti skirtingų alternatyvios energijos tiekėjų sprendimų įrengimo išlaidas, modernizavimo mokesčius ir atsipirkimo laiką. Tuo metu gamintojai prisijungę prie platformos gali tiesiogiai parduoti savo iš atsinaujinančių išteklių – saulės, vėjo, vandens, biomasės – pagamintą energiją. Šios išmanios sistemos vartotojams leidžia sutaupyti laiko ir finansinių kaštų, suteikia naujausią rinkos informaciją ir prognozes. Tikėtina, kad ateityje tokios platformos kaip „Station A“ ar „LevelTen Energy“ įtrauks vis didesnį vartotojų skaičių ir aprėps dar daugiau regionų.
Alternatyvios energijos mainų platformos – jau ir Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje vystomos decentralizuotos atsinaujinančios elektros energijos mainų platformos kūrėjas, UAB „Elertis“ vadovas Darius Bružas pasakoja, kad inovatyvios platformos tikslas yra tiesiogiai sujungti alternatyvios energijos gamintojus su galutiniais vartotojais. Anot jo, šis sprendimas bus orientuotas ne tik į didžiuosius, tačiau ir į pačius mažiausius gamintojus, privačius asmenis, norinčius tiesiogiai parduoti savo pagamintą energiją kitiems vartotojams.
„Mūsų manymu, platforma paskatins kūrimąsi atsinaujinančios energetikos tiekėjų, kurie galėtų net ir statydami nedideles elektrines visą pagamintos elektros energijos perteklių parduoti konkurencingoje atviroje rinkoje. Tuo pačiu vartotojai galės rinktis iš didesnio gamintojų skaičiaus, palyginti skirtingų gamintojų kainas ir pasirinkti jiems tinkamiausias sąlygas. Be to, siekiame, kad platforma būtų decentralizuota – nesutelkta vienoje vietoje, tai yra, kad gamintojai būtų vietiniai ir pasiskirstę visoje šalyje, taip priartinant galutinį vartotoją kuo arčiau gamintojo“, – pasakoja D. Bružas ir išskiria, kad augantis vietinių gamintojų skaičius, jų konkurencija ir auganti vartotojų rinka ateityje galėtų atpiginti alternatyvią energiją.
„Tokio tipo sprendimai yra ateitis, nes jie gali sudaryti daugiau sąlygų pačiam vartotojui vartoti žaliąją energiją. O gamintojus gali paskatinti vystyti ir tokiu būdu prisidėti prie žaliosios energetikos nepriklausomumo ir saugumo“, – teigia pažangių žaliosios energetikos sprendimų ateitimi įsitikinęs D. Bružas.
Šiuo metu lietuvių kuriama platforma tebėra modeliuojama ir testuojama su pilotiniais vartotojais, joje diegiamas dirbtinis intelektas, padėsiantis prognozuoti vartojimo ir gamybos apimtis. Rinkai platformą planuojama pristatyti šių metų pabaigoje.
Elektros energijos vartojimas sparčiai auga
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, 2021 m. pasaulinė elektros paklausa padidėjo daugiau nei 6 proc., 2022–2024 m. numatomas dar mažiausiai 3 proc. augimas. Atitinkamai prognozuojamas augantis atsinaujinančių išteklių vartojimas – TEA numato, kad 2021–2026 m. pasauliniai atsinaujinančios elektros energijos pajėgumai kasmet padidės vidutiniškai apie 305 GW per metus.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, 2021 m. elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išaugo 7,8 proc. ir buvo didžiausias per paskutinius tris dešimtmečius. Taip pat 48 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos pernai pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Vėjo ir biomasės elektros gamyba mažėjo, tačiau augo saulės ir hidroelektrinių generacija.
Energetikos ministerijai siekiant spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, planuojama, kad 2030 m. kas trečias vartotojas pats pasigamintų elektros energijos. Numatoma, jog 2030 m. bendra įrengtoji žaliosios energetikos galia Lietuvoje siektų 7 GW, iš jų 1,4 GW sugeneruotų jūros vėjo elektrinės, 3,6 GW – sausumos vėjo ir 2 GW – saulės elektrinės. Siekiant šių rodiklių, vyksta pokyčiai rinkoje – auga energiją gaminančių vartotojų skaičius ir kuriami pažangūs, pasaulines tendencijas atliepiantys sprendimai.
Be to, Lietuvoje jau praėjusių metų pabaigoje į nacionalinę teisę perkeltas Europos Sąjungos „Švarios energijos paketo“ elektros energijos rinkos modelis, kuris įgalina elektros vartotojus tapti vis aktyvesniais elektros rinkos dalyviais – gaminti, kaupti, parduoti savo pasigamintą elektros energiją bei jungtis į energetikos bendrijas.
