Europos Komisijos parengtas Europos žaliasis kursas – šiandien viena karščiausių diskusijų temų visose industrijose. Jame teigiama, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turėtų pradėti viešųjų ir privačiųjų pastatų renovaciją. Ši numatoma žaliosios renovacijos banga neišvengiamai palies ir Lietuvos viešųjų pastatų, ir daugiabučių modernizavimo sektorių.
Marius Narmontas,
Aplinkos viceministras
Lietuva savo darbais jau įrodė, kad žaliosios renovacijos kryptis jai yra itin svarbi. Pagal renovacijos mastą esame vieni ES lyderių, nes renovuojame daugiau negu 1 proc. pastatų (ES vidurkis šiuo metu yra 1 proc.). Siekiama, kad valstybės narės renovuotų bent 2 proc. viešųjų pastatų. Tai nėra didelis iššūkis Lietuvai, mūsų ambicijos ženkliai didesnės – kalbant tiek apie viešųjų, tiek apie daugiabučių namų renovaciją. ES didžiausią dėmesį skiria būtent viešiesiems pastatams, mes – daugiabučiams, tačiau nepamirštame ir viešųjų pastatų modernizacijos. Siekiame energetinės nepriklausomybės nuo iškastinio kuro ir efektyvaus atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo – visa tai padės artėti link klimatui neutralios ekonomikos. Įgyvendindami žaliąją renovaciją matome keletą iššūkių: darbo jėgos trūkumą ir didelių investicijų poreikį. Vis tik, jeigu valstybė nusistato, kad tai yra jos prioritetas, šie klausimai anksčiau ar vėliau yra išsprendžiami.
Taip pat reikalingas dar didesnis gyventojų ir institucijų įsitraukimas į daugiabučių renovacijos procesą. Jau kelerius metus kalbame apie tai, kad naudinga ir verta renovuoti, nes tokiu būdu taupoma energija, užtikrinamas geresnis mikroklimatas, patrauklesnis pastato estetinis vaizdas ir vykdoma kvartalinė renovacija. Kvartalinė renovacija jau vyksta ne viename Lietuvos mieste, per ją ne tik atnaujinamas daugiabutis pastatas, bet ir sutvarkoma aplinka: pertvarkomos viešosios, poilsio erdvės, vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštynai, atliekų surinkimo vietos.
Atsinaujinančių energijos išteklių diegimas
Kai Vyriausybė nusprendė, kad pastatuose reikėtų naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių, rinka ir patys gyventojai ne visais atvejais buvo pasiruošę. Ilgainiui atsinaujinančių išteklių vartojimo skaičiai šalyje ėmė augti, alternatyvūs energijos šaltiniai diegiami ir daugiabučiuose namuose. Lietuvoje mes vis dar turime daugiabučių, kurie yra šildomi naudojant iškastinį kurą. Vienas mūsų tikslų – kad karšto vandens ir šilumos gamybai būtų naudojami tik atsinaujinantys ištekliai. Jau turime gerųjų pavyzdžių, bet trūksta didesnio proveržio. Integruojant atsinaujinančius išteklius daugiabučiuose namuose svarbūs tokie techniniai klausimai: kaip saulės jėgainės bus pritvirtintos, kaip ilgai jos tarnaus, kur bus nukreipiama sutaupyta energija ir kt. Mes planuojame organizuoti kursus investicinių planų rengėjams, kad jie turėtų visas kompetencijas ir gebėtų plačiau paaiškinti gyventojams apie galimybes ir poreikį rinktis atsinaujinančius išteklius. Taip pat turėsime ekspertų konsultacijų tinklą, kuriame gyventojai bus edukuojami, kaip visi projektai įgyvendinami.
Dalius Gedvilas,
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas
Europa išsikėlė ambicingą tikslą – tapti klimatui neutraliu regionu iki 2050 m, todėl bent 30% ES lėšų 2021-2027 m. bus skiriama kovai su klimato kaita. Šiandien pastatai yra vieni didžiausių energijos vartotojų, darančių itin didelį poveikį aplinkai. Jie sunaudoja 40% visos energijos ir 25% vandens, išskiria net apie 40% CO2. Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos, 2030 m. naujų namų reikės maždaug trims milijardams, arba 40%, Žemės gyventojų. Tai reiškia, kad transformacijos būtinybė – neišvengiama.
Šiais metais paskelbtame Europos Žaliajame kurse skiriamas itin didelis dėmesys pastatų modernizacijai ir jos skatinimui, nes tai vienas iš efektyviausių būdų kovoti su klimato kaita. Europos Komisija pripažino, kad dabar renovacija vykdoma per lėtai ir neefektyviai, todėl ėmėsi ryžtingų veiksmų – pritarė naujai strategijai „Renovacijos banga“, kuria remiantis per ateinantį dešimtmetį bus siekiama bent dvigubai padidinti renovacijos mastą.
Pavyzdžiui, Lietuvoje didžioji dalis pastatų yra seni, statyti dar iki 1993 metų. Per metus, esant didžiausiam ekonomikos augimui, Lietuvoje būdavo papildomai pastatoma tik 1–2% naujų pastatų. Visi kiti – reikalauja modernizavimo.
Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 34 000 daugiabučių namų yra energetiškai neefektyvūs ir turėtų būti renovuojami. Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, numatyta iki šių metų pabaigos modernizuoti 4000 daugiabučių namų, tačiau akivaizdu, jog to įgyvendinti nepavyks, nes nuo 2005 m. iki dabar buvo atnaujinta tik apie 3500 daugiabučių. Pastarųjų metų skaičiai itin nedžiuginantys: 2016 m. buvo baigti tik 786 renovacijos projektai, 2017 m. – 403, 2018 m. – 224, 2019 m. – 269, o šiemet modernizuota tik 118 daugiabučių. Tai reiškia, kad dabartiniu tempu visi daugiabučiai Lietuvoje būtų modernizuoti tik po 100 metų. Planai ir lūkesčiai neatitinka realaus renovacijos įgyvendinimo greičio.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis jau renovuotų daugiabučių savininkų yra nepatenkinta dėl prastos renovacijos kokybės, o statybos rangovai jaučia nepasitenkinimą dėl renovacijos projektuose taikomo mažiausios kainos kriterijaus, kuris ne tik nesuteikia galimybių uždirbti pelno, bet ir priverčia patirti nuostolius. Šis abipusis nepasitenkinimas vis labiau auga, o tai lemia stagnaciją Lietuvos renovacijos procese. Būtina šalinti priežastis, kurios diskredituoja patį daugiabučių modernizacijos procesą.
Nauja strategija ir naujas daugiabučių namų modernizavimo modelis – paskatintų proveržį. Miestų kvartalų kompleksinė renovacija atvertų galimybes efektyviai integruoti tvarius žaliosios energetikos sprendinius ir inovatyvias technologijos.
Užsibrėžtų tikslų nepasieksime be skaitmeninių technologijų ir duomenų kaupimo. Norėdami efektyviai įgyvendinti žaliąją renovaciją, privalome investuoti į statinio informacinio modeliavimo (BIM) taikymą Lietuvos statybos sektoriuje, į struktūruotų skaitmeninių duomenų apie statinių gyvavimo ciklą surinkimą ir apdorojimą.
BIM taikymas statybose valstybiniu mastu gali padėti įgyvendinti ES tikslus ir pereiti prie žiedinės ekonomikos. Įvairiose vertės grandinės dalyse sparčiai diegiamas BIM kaip strateginė priemonė, siekiant mažinti sąnaudas, didinti našumą ir veiklos efektyvumą, gerinti infrastruktūros kokybę ir aplinkosauginį veiksmingumą.
ES nemato galimybių pasiekti užbrėžtus rodiklius, jei statybose nebus visuotinai taikomas BIM, kuris taps pasauliniu viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimo standartu.
Perėjimas prie žaliosios ekonomikos yra sisteminis pokytis, kuriam lemiamos įtakos turi politinė valia ir valstybės vaidmuo, siekiant skaitmenizuotis ir diegti inovacijas. Norint mažinti klimato kaitos įtaką, reikalinga ne tik verslo iniciatyva, bet ir savivaldybių bei valstybinių institucijų lyderystė.
Šiandien būtina ne tik investuoti į infrastruktūros projektus, bet ir į technologinį statybos pramonės perginklavimą. Inovacijų diegimo poreikis sukelia nemažai iššūkių verslui. Statistikos duomenimis, 38 proc. statybos įmonių trūksta specialistų, išmanančių naujas technologijas, 38 proc. bendrovių riboja biudžetas, o 34 proc. – tiesiog susiduria su darbuotojų abejingumu. Atkreiptinas dėmesys, jog valdžios ryžtingumo pasigenda 30 proc. statybos įmonių, o 29 proc. tikina, kad joms apskritai trūksta žinių apie prieinamas technologijas. Šie rezultatai rodo, jog turime sąlyginai žemą kompiuterinio raštingumo lygį statybų darbo rinkoje, tačiau šiame sektoriuje dirbantiems specialistams jau neišvengiamai kyla poreikis išmanyti informacines technologijas ir pasižymėti skaitmeniniais įgūdžiais. Pasauliui skaitmenizuojantis ir sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, mūsų valstybei būtina į tai reaguoti.
Šiandien reikalingos kryptingos investicijos į ilgailaikę pridėtinę vertę kuriančius projektus, kurie būtų orientuoti į verslo konkurencingumo didinimą ir skaitmeninį perginklavimą, suteiktų galimybę įsigyti naujas technologijas ir įrengimus, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti darbo našumą bei veiklos efektyvumą. Tai – investicijos į ateitį.
Arnoldas Pranckevičius,
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas
ES žaliosios renovacijos banga yra Europos žaliojo kurso sudėtinė dalis. Žaliasis kursas apima labai daug sričių – nuo žemės ūkio iki energetikos, nuo transporto iki aplinkosaugos ir daugelį kitų. Tik kompleksiškai žvelgdami į ekonomiką ir vartojimo kultūrą, galime pasiekti ES tikslą 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu. ES žaliąjį kursą mato ne tik kaip aplinkosaugos politikos kryptį, bet ir kaip naująjį ekonomikos modelį, iš esmės keičiantį ekonomikos principus ir kuriantį naują ekonomikos augimo strategiją.
Kalbėdami apie pastatų renovaciją, matome, kad ES pastatai yra patys didžiausi energijos vartotojai Europoje, kurie suvartoja net 40 proc. visos energijos ir išskiria trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2). Be to, statistika rodo, kad net 75 proc. visame žemyne esančių pastatų nėra energiškai efektyvūs. O juk apie 80 proc. tų pačių pastatų vis dar bus eksploatuojami ir 2050 metais. Būtent todėl Europos Komisija siūlo pereiti prie tvarių pastatų, diegti tvarias technologijas ir aktyviai spręsti energinio neefektyvumo problemas. Prognozuojama, kad vykstant žaliajai renovacijai statybų sektoriuje bus kuriamos naujos darbo vietos, augs ekonominiai rodikliai, o tai ypač aktualu COVID- 19 pandemijos kontekste.
Lietuvai – iššūkis ir galimybė
Į šalį ateinanti žaliosios renovacijos banga yra ir didžiulis iššūkis, ir puiki galimybė. Lietuvoje nekilnojamojo turto skaičius vienam žmogui – dienas didžiausių visoje ES. Be to, turime nemažai pastatų iš istorinių laikotarpių, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos, kuri ne itin investavo į pastatų kokybę, jų tvarumą, energinį naudingumą. Šių pastatų renovacija jau yra pradėta, atliktas nemažas darbas, sukauptas įdirbis, todėl reikia tinkamai panaudoti ES investicijas ir tęsti renovacijos procesą. Šiandien Lietuva ypač pažangi atsinaujinančios energijos kontekste, netgi yra viršijusi savo įsipareigojimus. Vis tik bendras išmetamo CO2 kiekis kelia daug iššūkių. Juos spręsti galima tik žvelgiant kompleksiškai ir dirbant su visomis ūkio ir pramonės sritimis bei ypatingą dėmesį skiriant inovacijoms ir technologijoms.
Valius Serbenta,
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius
Šiuo metu atsižvelgiant į ilgalaikį ES tikslą, kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t. y. beveik nevartojančius energijos pastatus, Lietuvoje ruošiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kurioje bus numatytos būsto sektoriaus ir negyvenamosios paskirties pastatų energinio naudingumo didinimo pagrindinės kryptys.
Europos žaliasis kursas skatina energinio naudingumo priemonių įgyvendinimą ir tiek daugiabučių, tiek individualių ir kitos paskirties pastatų renovacijos tempo augimą. Tai yra naudinga Lietuvos ir ES mastu. Tam, kad būtų pasiekti ES keliami tikslai, renovacijos tempas, be abejo, turėtų didėti. Šis procesas pareikalaus daugiau administracinių, finansinių išteklių, taip pat ir didesnių statybos sektoriaus pajėgumų. Lietuvoje jau turime padarytą nemažą įdirbį su daugiabučių pastatų renovacija, dabar prie šio proceso turėtų prisijungti ir kitos paskirties pastatų atnaujinimas. Tačiau kartu su augančiais tikslais bus tobulinami finansiniai ir organizaciniai instrumentai, tai leidžia manyti, kad, nepaisydami nemažų iššūkių, sklandžiai judėsime link Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
Skelbiami kvietimai renovuoti
Būsto energijos taupymo agentūra administruoja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Šiuo metu turime net 4 paskelbtus kvietimus teikti paraiškas: kvietimas renovuoti daugiabučius namus; kvietimas rinktis mažąją renovaciją; kvietimas diegti atsinaujinančius energijos šaltinius daugiabučiuose; kvietimas teikti paraiškas privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų renovacijai. Tęsiame daugiabučių namų renovaciją, skirdami daugiau dėmesio atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo bei kvartalinės renovacijos, t. y. kompleksinių renovacijos priemonių įgyvendinimo skatinimui.
Ilgalaikės renovacijos strategijos rengėjai, išnagrinėję esamą pastatų ūkio padėtį, pateikė pasiūlymus, kaip turėtų vykti energiškai neefektyvių pastatų renovacija, ne tik daugiabučių, bet ir individualių, taip pat kitos paskirties pastatų. Be abejo, visi šie procesai turėtų būti integruoti tarpusavyje ir su energetikos sektoriaus atnaujinimu, ką jau dabar daro savivaldybės, pasitvirtinusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Ateityje ši tendencija turėtų tęstis, kuriant naujus organizacinius ir finansinius instrumentus, kurie palengvintų kompleksinių renovacijos priemonių įgyvendinimą.
Remigijus Simanavičius,
UAB „EEP plius“ direktorius
Lietuvoje Europos žaliasis kursas statybų sektoriuje labiausiai aptariamas ir suprantamas per pastatų modernizavimo prizmę. Daug kalbama apie daugiabučių pastatų modernizavimo problemas. Natūralu, nes pas mus yra didelis sovietinių pastatų paveldas, todėl dedamos pastangos jų renovacijai, tačiau, manau, kad proveržis vis dar nėra įvykęs. Jeigu daugiabučių modernizavimo procesas ir toliau vyks tokiu tempu, užtruks dar daug dešimtmečių.
Atkreipčiau dėmesį į tai, kad žalioji renovacija neturėtų būti suprantama vien tik kaip energijos taupymas, tai daug platesnis procesas, siejamas su kitais pastato gyvavimo ciklais, bendra infrastruktūra. Visas modernizavimo procesas idealiu atveju turėtų vykti planingai, ypač viešajame sektoriuje, atsižvelgiant į pastato funkcijų pasikeitimus ateityje, darbo sąlygų, gyventojų skaičiaus pokyčius. Deja, tam tikrose savivaldybėse pastatai modernizuojami, pastatą vien tik apvelkant šiltesniu fasadu, apšiltinant, tačiau neišsprendžiant esminės problemos – ne visuomet orientuojamasi į bendrą infrastruktūrą. Trūksta gerųjų pavyzdžių, rodančių, kodėl verta eiti žaliosios renovacijos keliu, galime šviesti visuomenę, tačiau dažniausiai procesai pajuda tik tuomet, kai atsiranda daug gerųjų praktikų.
Kitas svarbus aspektas – nuo kitų metų sausio 1-osios keičiasi naujai statomiems pastatams energinio naudingumo klasės reikalavimai (pereinama prie A++ klasės), reikėtų įvertinti, ar pastatų modernizacijos nuostatos tikrai yra optimalios. Ar nereikės tų pačių pastatų, kuriuos dabar planuojame renovuoti, vėl modernizuoti po dešimties metų? Pavyzdžiui, ne visuose viešuosiuose pastatuose, mokyklose buvo tinkamai išspręsta vėdinimo problema. Dar prieš dešimtmetį apšiltinant mokyklas kėlėme klausimą dėl vėdinimo kokybės – apšiltinus ir pakeitus langus dažniausiai pastatai tampa sandarūs, mažėja deguonies koncentracija, atsiranda terpė daugintis virusams. Vėdinimo problemą šiuolaikiniuose pastatuose galima spręsti įrengiant ne tik rekuperatorius, bet ir natūralų vėdinimą. Svarbiausia, kad nekilnojamojo turto vystytojai ir kiti rinkos dalyviai nepamirštų – jeigu energijos taupymas kuria naujas problemas (tarkim, netinkamo vėdinimo), tai irgi nėra tvaru.
Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:
