VONIOS KAMBARYS:
kokios tendencijos vyrauja?
Vonios kambario, kad ir nedidelio, įrengimas – vienas daugiausia lėšų, laiko ir kruopštumo reikalaujančių darbų būsto interjere. Todėl norisi jį įsirengti ne vieneriems metams taip, kad jis išliktų ne tik originalus, bet ir funkcionalus. Vonios įrangos naujienas tarptautinėse parodose sekanti architektė ir interjero dizainerė Ieva PRUNSKAITĖ teigia pastebinti stilistinių naujovių, susijusių su bendromis interjero dizaino tendencijomis.
Vonios kambaryje labai svarbu yra medžiagiškumas ir ilgai tarnaujantys paviršiai. Atsiranda daugiau spalvotos ar pastelinių spalvų keramikos pavyzdžių, vonia – ne tik balta, bet ir juoda. Varinių, žalvarinių maišytuvų detalių siūloma jau ne tik klasikiniam vonios kambariui skirtiems gaminiams, bet ir moderniems.
Plonasienė keramika siauroms praustuvų briaunomis suteikia lengvumo. Dizaineriai nuolat ieško naujų formų, bet tai daugiau mados reikalas. O, kalbant apie naujausias technologijas, jų nėra tiek daug arba jos parodose neakcentuojamos. Labiausiai įsidėmėtinas yra klozetas-bidė, turintis apiplovimo funkciją, bet kol kas ši technologija labai brangi, todėl mūsų šalyje toks sprendimas dar neišpopuliarėjo. Svarbiau yra praktiškumas, higiena – kuo ergonomiškesnis bus ir mažiau briaunų turės klozetas, tuo bus lengviau jį prižiūrėti. Praktiniai higieniniai sprendimai lemia ir gaminio dizainą. Gamintojai, kurie orientuojasi į praktiškumą ir funkcionalumą, mažiau kreipia dėmesį į formą.
Vonios kambarys, kaip namo visumos dalis, turi būti derinamas su likusiu interjeru, tačiau jo sprendimai nemaža dalimi priklauso ir nuo to, kam jis skirtas – svečiams, tėvams ar vaikams. Vonios kambarys dabar tarnauja atsipalaidavimui ir tai pasiekiama lengviau, jeigu galima naudoti ne tokius standartizuotus produktus.
Funkcionalumas. Ką numatyti, kaip planuoti?
Iš pat pradžių reikia susiplanuoti, kam vonios kambarys bus naudojamas. Žmonių skaičius jame nulemia ir tolesnius sprendimus. Jeigu pirmo aukšto sanitariniame mazge lankysis ir svečiai, jame nepagailima gražesnių plytelių, šviestuvų. Toks vonios kambarys turi būti geriau izoliuotas, jame nebus įstiklintų sienų, atvertų į kitas bendras erdves. Privatų tėvų vonios kambarį galima prijungti prie miegamojo erdvės, nes jis skirtas tik dviem žmonėms. Galima labiau izoliuoti tualetą, o likusią erdvę paversti tikra namų „lounge spa“ zona. Tiek medžiagos, tiek spalvos šiuo atveju gali būti labiau išieškotos, kuriančios norimą nuotaiką. Čia galima pažaisti ir su apšvietimo įvairove, sukurti keletą scenarijų – prie veidrodžio, gulint vonioje ar bendrojo.
Įrengiant vaikų vonios kambarį reikia atsižvelgti į amžių: mažesniems vonia svarbesnė, vyresniems gali užtekti ir dušo kabinos. Veidrodžiai turėtų būti numatyti atitinkamame aukštyje, kad vaikams būtų patogu jais naudotis. Kalbant apie praktinę pusę svarbus medžiagiškumas – pasirinkti praktiškus paviršius. Grindys vonios kambaryje turėtų būti neslidžios, reikėtų numatyti daug vietų pasidėti daiktams, nes kitaip viskas bus apkrauta buteliukais, rankšluosčiais ir kitais vonios aksesuarais.
Jeigu tik įmanoma, skalbimo mašiną verčiau perkelti į kitą patalpą, o mažuose butuose gal net ir į hole esančią sieninę spintą. Nes jos buvimas vonioje keičia įvaizdį – iš kambario jis virsta sanitarine patalpa. Jeigu tokios galimybės nėra, gal pavyktų numatyti sieninę spintą vonios kambaryje kartu su vieta skalbimo priemonėms pasidėti, kuri maskuotų skalbyklę.
Kalbant apie mažus butus, jeigu iš tikrųjų trūksta erdvės, reikia ryžtis drąsiems sprendimams. Tarkim, įrengti dušą virš tualeto, kartais net šalia virtuvės atkėlus stalviršio dalį galima rasti klozetą. Tokį variantą teko matyti nuomojamame bute Paryžiaus Eliziejaus laukuose ir skaityti, kad komentatoriai gana teigiamai vertina tokį originalų sprendimą, kai išties nėra vietos. Mūsų butų standartinėse vonios patalpose vietoj bidė galima įrengti bidė dušiuką ar, įvertinus savo įpročius, atsisakyti vonios ir jos vietoje statyti dušo kabiną su į vidų atidaromomis durimis, o gal net pakabinti paprasčiausią užuolaidą vietoj dušo durelių, kurią pakeitus atsinaujintų ir bendras kambario dizainas. Erdvę labai praplečia veidrodis, puikiai tam tarnauja vonios kambaryje esantis langas, dieną suteikiantis jam ir natūralios šviesos.
Galimybė pritaikyti vonios kambarį neįgaliajam turėtų būti svarbi jau projektuojant pastatą. Arba įrengti taip, kad vėliau būtų nesunku ją pritaikyti žmogui, turinčiam judėjimo negalią – nesvarbu, ar vyresni tėvai, ar pats susilaužysi koją slidinėdamas. Jeigu galima suprojektuoti vieno aukšto namą, gal verta atsisakyti viršutinio aukšto? Arba įrengti vonios patalpą pirmame aukšte. O dydį nulemia plotas. Didelė vonia, be abejo, bus lengviau pritaikoma neįgaliam žmogui. Juolab vonios dizainas dabar krypsta ta linkme, kad jai kuo mažiau reikėtų priežiūros, kuo mažiau slenksčių, padėklų, tuo paprasčiau prižiūrėti ir pritaikyti neįgaliajam.
Netradicinių sprendimų lietuviai vengia
Atsiradus kokybiškiems dažams ar net tapetams, skirtiems drėgnoms patalpoms, vis dažniau prabylama apie kitokią, originalią šios patalpos estetiką, ypač siekiant ją prilyginti gyvenamajam kambariui. Vizualiniai sprendimai, panaudojus tapetus, gali būti labai originalūs, netikėti ir gražūs, tačiau dėl didelės kainos jie kol kas neužkariauja vonios kambario apdailos rinkos. Nors jie naudojami net fasadams, žmonėms dar yra nedrąsu ryžtis tokiam eksperimentui.
Įprastesnis ir labiau mėgstamas vonios kambaryje yra akmuo, ypač jei pavyksta iš jo suprojektuoti ir praustuvus, tai gali būti vientisas ir efektingas sprendimas. Tai praktiška, originalu, madinga ir amžina. Na, ir vis dažniau vonios kambaryje naudojamas medis – specialiai tam paruoštas, o kartais ir įprastos parketlentės – kuriai nors sienai.
Vonios kambariuose, sujungtuose su bendromis erdvėmis, labai svarbūs perteklinės drėgmės ir temperatūros režimai. Jeigu drėgmės perteklius šiais laikais šalinamas pasitelkiant rekuperaciją (o naujuose būstuose ji beveik visur įrengiama), tai oro temperatūra bendroje vonios ir miegamojo zonoje turėtų būti didesnė nei įprastuose kambariuose, kad nebūtų šalta maudytis, ypač duše.
Tiems, kurie mėgsta miegoti vėsiau, reikia pagalvoti, ar bendra vonios ir miegamojo erdvė yra tinkama idėja. Jeigu kiek aukštesnė temperatūra miegamajame, sujungtame su vonios kambariu, nesukelia problemų, galima ieškoti nestandartinių tokios erdvės sprendimų. Vonią galima perkelti arčiau miegamojo lovos, o kosmetinio stalelio vietoje įrengti spintelę su praustuvu.
Panašūs sprendimai kartais naudojami viešbučiuose, kuriuose nėra užtektinai vietos viskam viename kambaryje, todėl žmogus, jame apsilankęs, pasiryžta jį įgyvendinti ir savo namuose, jeigu jam pasirodo patogu ir priimtina. Vonios ir miegamojo sujungimas, kad ir atskiriant stikline sienele, padeda optiškai padidinti erdvę.
Namuose – daugiau dėmesio detalėms
Kuo skiriasi visuomeninė higienos patalpa nuo privačios? Visuomeninio tualeto sprendimai priklauso nuo to, kokios paskirties yra pastatas. Jeigu tai viešbutis, jame norisi sukurti išskirtinę aplinką net ir sanitariniuose mazguose, bendro interjero tęstinumą, kurį svečiai įsidėmėtų kaip prekės ženklo požymį.
Tokiuose objektuose galima panaudoti pačias naujausias technologijas, pagalvoti apie apšvietimo galimybes. Ar net sukurti jaukią, namus primenančią aplinką. Bet didelėse viešose erdvėse, kur klientų srautas intensyvus, svarbiausia yra higiena ir praktiškumas. Namuose vis tik daugiau dėmesio skiriama detalėms ir atitinkamai daugiau laiko švarai palaikyti, o visuomeniniuose interjeruose daugiau jutiklių – tiesiog higieniniais sumetimais, kad kuo mažiau reikėtų liestis prie paviršių.
Svarbiausia praktiškumas ir kokybė
Kokiais kriterijais vadovautis pasirenkant vonios įrangą? Santechninės įrangos prekės ženklas kuriant interjerą nėra pagrindinis dalykas, į ką reikėtų kreipti dėmesį. Svarbiausia turėtų būti praktiškumas ir kokybė. Aišku, dažniausiai jie būna susieti su garsiais prekės ženklais, kurie žinomi yra ne veltui. Greičiausiai šiuo ženklu pažymėtas daiktas bus kokybiškas.
Jeigu kaina yra aukštesnė, vadinasi, daikto technologinėms ypatybėms, dizainui buvo skirta daugiau dėmesio, atlikta daugiau bandymų. Didesnė suma priklauso nuo to, kiek gamintojas brangina savo vardą, prisiima atsakomybę už gaminį ir suteikia atitinkamų garantijų. Kartais bevardžiui produktui prirašoma daug geresnių ypatybių nei žinomam. Ir tik dėl to, kad tiems, kurie yra nežinomi ir kainuoja pigiau, neatliekami bandymai, tiesiog parašoma tai, kas atlieptų pirkėjo lūkesčius.
Vonios kambarys tokia vieta, kur neverta rizikuoti prasta santechnikos gaminių kokybe ar mokėti už nuostolius, kad ir užpylus vandeniu kaimyninę patalpą. Skirtingų gamintojų kaina gali skirtis kelis kartus, bet nerekomenduojama rinktis nežinomo produkto. Daiktai gali atrodyti taip pat, bet skirsis keramikos storis, jos sudėties kokybė (ją lengviau bus prižiūrėti) ar chromu dengto maišytuvo paviršinis šio metalo sluoksnis. Ir architektui sunku žinoti kiekvieno daikto kokybę, nes santechnikos produktų ypatybės nėra aprašomos kaip kad automobilių ar telefonų.
Prabanga – tai veikiau krištolo rankenėlės ar paauksuotos liūto kojelės, o ne suvokta būtinybė. Priešingu atveju galioja patarlė – šykštus moka du kartus. Todėl reikėtų labiau pasitikėti architektais ar dizaineriais, kurie jau ne pirmą kartą susiduria su konkrečiu produktu ir yra sulaukę atsiliepimų apie jį. Kita vertus, kalbant apie dizainą, bevardis produktas nebūna efektingas ar originalus. Greičiau – paprastas ir pigus.
Įsirengti praktišką ir kokybišką dušą gali kiekvienas, tereikia kreiptis į specialistus ir papasakoti jiems savo svajonių dušo viziją: https://www.pardavykla.lt/duso-kabinos
