Vilniaus miesto savivaldybė su vilniečiais iki rugsėjo vidurio žada aptarti Vokiečių gatvės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, tuomet – parengti techninį projektą ir kuo greičiau pradėti darbus.
Paskutinį kartą Vokiečių gatvė rekonstruota 1998 metais, Vyriausybei skyrus lėšų senamiesčio pagrindinėms viešosioms erdvėms ir pastatų fasadams tvarkyti. Vis dėlto, anot projekto autorės, savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektės Jurgos Večerskytės-Šimeliūnės, esama gatvės aplinkos struktūra, eismo organizavimas kelia problemų žmonių saugumui – kertasi dviratininkų ir pėsčiųjų eismas, dėl to kyla konfliktų.
Į akis krenta ir prastos būklės gatvės grindinys, išvirtę atitvariniai stulpai, iškilnotos šaligatvių plytelės, neskoningi suoliukai, atviros šiukšliadėžės, nepatogus lauko kavinukių išdėstymas. Pristatyme taip pat paminėta neapgalvota gatvės apšvietimo sistema – per arti medžių įrengti šviestuvai neatlieka savo funkcijų, mažai teapšviečia ir kt.
Pateiktame plane siūloma atkurti autentišką gatvės trasą ir eismo organizavimą – vieną pusę palikti pėstiesiems, kitą – automobilių vairuotojams, numatyta iki 40 naujų automobilių stovėjimo vietų, gatvę planuojama apšviesti daugiau nei 50 naujų ekonomiškų LED šviestuvų.
Planuojama atnaujinti 2162 kvadratinius metrus autentiško XX amžiaus pradžios gatvės grindinio, pasodinti apie 800 naujų krūmų, apie 30 naujų medžių, įrengti 500 kvadratinių metrų gėlyną, palikti daug žalios vejos. Taip pat – pakloti 11291 kvadratinius metrus naujos pėsčiųjų, dviračių takų dangos, naujose perėjose įrengti vaizdo stebėjimo kameras, elektromobilių aptarnavimo aikštelę, vasaros vandentiekio sistemą kavinėms, pritaikyti lauko baldus, vaikų žaidimų aikštelę, įrengti istorinio žemėlapio, istorinio fasado bareljefus. Be visų šių planuojamų pokyčių, gatvėje numatyta erdvė ir garsių Lietuvos kultūros bei meno veikėjų įamžinimui.
Turizmo specialistų nuomone, Vokiečių gatvė patenka į reprezentacinių Vilniaus gatvių sąrašą, todėl dėl architektūros paminklų, šalia esančių bažnyčių, viešbučių ir kavinukių yra gausiai lankoma miestiečių bei svečių.
Kadaise Vokiečių gatvės namų pirmuosiuose, vėliau ir antruosiuose aukštuose, veikė kavinukės, restoranai, kontoros, sandėliai, viešbučiai, parduotuvės. Komercinė gatvės paskirtis keitė ir jos vaizdą: XIX amžiaus viduryje pirmuose pastatų aukštuose dažniau buvo steigiamos didesnės parduotuvės su patraukliomis reklaminėmis iškabomis, o antruose – įrengiamos vitrinos, taip pat pristatomi treti ar ketvirti aukštai.
Senojoje Vokiečių gatvėje rūmus galėjo turėti tik turtingi žmonės, pavyzdžiui, tokie garsūs Lietuvos didikai kaip Goštautai, Sapiegos, Kiškos, Tyzenhauzai, taip pat Vilniaus arkivyskupija, liuteronų bažnyčia.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vokiečių gatvė buvo svarbiausias miesto prekybos centras: čia veikė stambios parduotuvės pirmuosiuose aukštuose, taip pat smulkios – namų kiemuose, pavartėse.