Vilniaus oro uostas šį rudens–žiemos sezoną žengia dar vieną žingsnį tvarumo link. Čia pradės veikti moderni orlaivių nuledinimo nuotekų perdirbimo gamykla – vienintelė tokia visose Baltijos šalyse. Joje bus surenkamos ir perdirbamos visos orlaivių nuledinimo procese susidarančios nuotekos, kurios vėliau galės būti naudojamos kaip žaliava aviacijoje ir kitose pramonės srityse. Nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklos investicijų vertė siekė 2,9 mln. eurų (be PVM). Projektas buvo iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Gamyklos atidaryme dalyvavęs Lietuvos Respublikos Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sakė, kad ši investicija žymi naują orlaivių aptarnavimo kokybės, aviacinės saugos ir tvarios veiklos lygį Lietuvos aviacijos rinkoje.
„Mūsų tikslas – klimatui neutralios ir tvarios aviacijos plėtra, o vienas iš oro uostams keliamų uždavinių – saugios ir tvarios infrastruktūros vystymas. Tokių aukščiausio lygio sprendimų diegimas įrodo, kad Lietuvos aviacijos sektorius kryptingai juda tiek aptarnavimo kokybės gerinimo ir saugumo didinimo, tiek tvarumo ir žaliojo kurso keliu“, – gamyklos atidaryme kalbėjo viceministras.
Automatizuota nuledinimo nuotekų perdirbimo gamykla yra svarbi Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos ir strateginės plėtros dalis. Be to, pasak Arno Dūmano, Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktoriaus, tai – ir vienas reikšmingų žingsnių plėtojant darnią oro uostų veiklą.
„Nuledinimo infrastruktūra yra svarbi investicija į modernias aviacijos technologijas. Nuo šiol orlaiviai galės būti aptarnaujami pasitelkiant pažangius tvarumo sprendimus ir svariai prisidės prie mūsų „Net Zero“ (nulinės emisijos) įsipareigojimų įgyvendinimo iki 2030-ųjų. Taip pat užtikrinsime dar didesnę skrydžių saugą ir oro uoste atliekamų operacijų greitį. Visa tai yra ypač svarbu aptarnaujant augančius aviacijos srautus ir pereinant prie kitų strateginės plėtros etapų Vilniaus oro uoste“, – renginyje sakė A. Dūmanas.
Pirmasis toks visose Baltijos valstybėse projektas prasidėjo dar 2021 m., kai buvo įrengtos keturios specialios orlaivių nuledinimui skirtos aikštelės abiejuose kilimo-tūpimo tako prieigose, šiaurinėje ir pietinėje perono pusėse. Dabar kartu su gamykla buvo suprojektuoti ir įrengti inžineriniai nuledinimo nuotekų surinkimo tinklai, nuotekų rezervuarai ir kita reikiama infrastruktūra, kuri šiandien yra paruošta darbui. Numatoma, kad dabar po nuledinimo procedūrų orlaiviams sutrumpės atstumas iki pakilimo tako ir sumažės galimo pakartotinio apledėjimo rizika.
Gamyklą įrengusios bendrovės „Arionex LT“ generalinio direktoriaus Giedriaus Rutkausko teigimu, gamykloje įdiegtos pažangiausios inžinerinės technologijos, kurios leis per nuledinimo procesą panaudotas medžiagas surinkti ir perdirbti.
„Ši nedidelė gamykla yra žiedinės ekonomikos pavyzdys. Nuledinimo skystis, kuris purškiamas ant orlaivių sparnų, kad šie neapledėtų skrydžio metu, anksčiau nebūdavo surenkamas. Dabar šios nuotekos pateks į valymo agregatus, kur bus išvalytos, vanduo atskirtas nuo nuledinimo skysčio. Nuledinimo skystis bus naudojamas kaip žaliava kitų produktų gamybai. Išvalytas vanduo, kurio kokybė prilygsta distiliuotam vandeniui, taip pat galėtų būti sėkmingai panaudotas. Visas surinkimo, valymo ir kaupimo procesas gamykloje yra visiškai automatizuotas, o darbuotojai bus atsakingi tik už periodinę įrangos priežiūrą, proceso duomenų fiksavimą ir kitus matavimus“, – sakė G. Rutkauskas.
Nuledinimo procedūra šaltuoju metų laiku yra svarbi kiekvieno oro uosto veikloje dėl skrydžių saugos. Jos metu biodegraduojančiu (natūraliai gamtoje suyrančiu) skysčiu nuo lėktuvo pašalinamas visas susikaupęs sniego, ledo sluoksnis. Taip pat orlaivio paviršius papildomai padengiamas apsauginiu sluoksniu, kuris tam tikrą laiką neleidžia susidaryti ledui.
Ateityje Lietuvos oro uostai yra numatę galimybę orlaivių nuledinimo nuotekas, susidariusias Kauno ir Palangos oro uostuose, taip pat valyti Vilniuje. Svarstoma, kad nuotekos galėtų būti kaupiamos rezervuaruose, o vėliau valymui ir perdirbimui transportuojamos į automatizuotą gamyklą Vilniaus oro uoste.
