Dokumentas, patvirtinantis Vilniaus valdžios siekį tobulinti miesto transporto sistemą ir išplėsti ją naujomis transporto rūšimis, tiksliau – miesto geležinkeliu, datuojamas 1970-aisiais. Tų metų lapkričio 19 d. pasirodė miesto Vykdomojo komiteto (dabartine kalba – savivaldybės) užduotis projektuotojams: išnagrinėti greitojo tramvajaus (kai kas verčia – greituminiu tramvajumi, tai – lengvojo metro variantas) teikiamas galimybes miesto susisiekimui . Dar po keleto metų pasiūlyta šios transporto priemonės trasų schema.
Pirmoji linija turėjo jungti Pilaitės mikrorajoną su miesto centru. Miesto geležinkelio tuneliai ir stotys buvo projektuojami pagal tuo metu veikiančius metropoliteno standartus. Pagal Maskvos duotą nurodymą toliausiai buvo pažengę Tbilisis ir Jerevanas.
Vilniuje buvo sukurtos dvi darbo grupės: viena projektavimui, kuriai vadovavo Juozas Jazavitas, o antroji – geologiniams tyrinėjimams, kuriai vadovavo Antanas Pečkaitis. Metro stotys užmiestyje buvo numatytos paviršiuje, o po senamiesčiu įgilintos iki 30 metrų, todėl geologiniai gręžiniai senamiestyje buvo daromi iki 50 metrų gylio.
Deja, 1990 metais darbai buvo sustabdyti, paruošta dokumentacija atiduota į archyvą. Iki to laiko metro pasistatė Tbilisis ir Jerevanas. Toliau nei Vilnius buvo pažengusi Ryga, kuri metro statybą buvo pasiruošusi pradėti 1990, o pirmosios linijos eksploataciją 2002 m. Rygos metropoliteno tyrinėjimo ir projektavimo darbai, ilsisi archyvuose, kaip ir mūsiškiai.
Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:
2003 m. birželio 7 d. „Lietuvos ryto“ laikraščio priede „Sostinė“ pasirodė straipsnis „Metro šalininkai iš stalčių ištraukė projektus“, pranešęs, kad Vilniaus metro idėja bandoma atgaivinti. 2007 metais įsikūrė Virginijaus Dauko vadovaujama asociacija „Metro sąjūdis“, vienijanti kelis tūkstančius vilniečių. Tais pačiais metais registruota VšĮ „Vilniaus metro“ pradėjo leisti informacinį biuletenį „Metro žinios“.
Kad Vilniaus metropoliteno sukūrimo darbai būtų pratęsti, reikėjo nepriklausomos Lietuvos valdžios sprendimo. 2008 m. Seime susikūrė Metro idėjos paramos parlamentinė grupė. Jos sukūrimo iniciatoriai buvo Seimo nariai Paulius Saudargas ir Donalda Meiželytė, grupę sudarė 72 Seimo nariai. 2012 – 2016 metų Seimo metro idėjos paramos grupę sudarė 89 Seimo nariai. Ši grupė, vadovaujama Juozo Oleko, Lino Balsio Kęstučio Daukšio, Eligijaus Masiulio, Pauliaus Saudargo ir Zbignev Jedinskij parengė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuris dabartinio Seimo 2018 m. lapkričio 8 d. 111 Seimo narių balsų buvo priimtas.
Šiemet 32 Seimo nariai pateikė nutarimo projektą paskelbti Vilniaus metro ypatingos valstybinės svarbos projektu. Seimas tokiam siūlymui 2020 m. spalio 15 d. pavedė Ekonomikos komitetui pateikti savo išvadą.
Ar pakaks 50 metų galutinai apsispręsti dėl Vilniaus metro statybos? Dabar tai priklauso nuo Seimo Ekonomikos komiteto ir Seimo valdybos sprendimo.
