Vilniaus gyvūnų globos namai tapo modernia ir jaukia vieta beglobiams  (2)

Justina GRAINĖ

Architektai: UAB „ARKKITEHTI” (Inga Martinonytė, Erikas Klinavičius)

Plotas: 1037,25 kv. m

Atnaujinimo metai: 2023

Beveik metus trukusi Vilniaus gyvūnų globos namų rekonstrukcija baigta, ir šiandien čia esantys beglobiai mėgaujasi kokybišku gyvenimu šiuolaikiškai atnaujintose patalpose. Projektas įgyvendintas pagal naujausias Vakarų šalyse taikomas tendencijas, tačiau rezultatas pranoko ir jas. Veterinarijos mokslininkai ir specialistai patvirtina, kad šiuo metu Vilniaus gyvūnų globos namai yra moderniausi jei ne visoje, tai bent centrinėje ir šiaurės Europoje.

Rėmėsi Vakarų šalių praktika

Įgyvendindami šį projektą, specialistai idėjų Vilniaus gyvūnų globos namų atnaujinimui sėmėsi iš geriausių Vakarų šalių patirčių. Architektams buvo iškeltas sudėtinga užduotis – kūrybiškai įvertinti galimybes įveiklinti esamus komplekso pastatus, išplėsti gyvūnų laikymo vietų skaičių laikantis visų higienos reikalavimų. Taip pat reikėjo suprojektuoti patogias patalpas gyvūnų priežiūrai, veterinariniam gydymui, edukacinėms veikloms. Papildoma užduotis – pakeisti sklypo planą sukuriant papildomas šunų vedžiojimo aikšteles.

„Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius atskleidžia, kokia Vakarų šalių patirtimi buvo vadovaujamasi. Pirmiausia, buvo skirtas dėmesys atskirti kačių ir šunų laikymo vietas, kad šunų lojimas nekeltų beglobėms katėms streso. Taip pat reikėjo atskirti gyvūnų srautus bendrosiose patalpose: procedūrinis kabinetas, operacinė, laboratorija ir pooperacinės slaugos patalpos. 

Dar vienas svarbus siekis buvo pastato inžinerines sistemas suprojektuoti taip, kad tai palengvintų gyvūnų priežiūrą: gyvūnų laikymo erdvių koridoriuose įrengtos stacionarios plovimo stotelės ir nuotekų surinkimo trapai, kurie leidžia palaikyti švarą tiek augintinių gyvenamosiose patalpose, tiek koridoriuje. 

„Gyvūnų globos specialistai ir architektė išsamiai aptarė kiekvieno sprendinio logiką – labai džiugu, kad architektai bei projektuotojai ne tik atsižvelgė į reikalavimus, bet ir pasiūlė naujų sprendinių, kurie buvo realizuoti rekonstrukcijos metu“, – sako E. Steponavičius.

Rekonstrukcija padėjo pagerinti gyvūnų savijautą

Kaip vieną įdomiausių sprendimų, kuriuos teko pritaikyti projekto įgyvendintojams, E. Steponavičius išskiria atskiro korpuso suformavimą psichologinių traumų turintiems šunims: „Kasdien po kelis kartus gyvūnus išvedžiojantys darbuotojai susidurdavo su iššūkiu vedant tokius šunis pasivaikščioti. Pavyzdžiui,  kai kurie šunys leidžia užsegti pavadį, tačiau neleidžia jo atsegti, gali čiupti už rankos. Sprendimą padiktavo vokiečių patirtis įrengiant nuotoliniu būdu valdomus vartelius su išėjimu į individualų voljerą. Šis sprendimas patogus ir gyvūnui, ir darbuotojams – šuo dažniau išbėga į lauką, o kol jis voljere, darbuotojai gali saugiai, išvengdami tiesioginio kontakto, išvalyti jo kambarėlį.“

Dar vienas sprendimas gyvūnų gerovei – atskiri kambarėliai šunims su su garsą izoliuojančiomis pertvaromis. Net kambarėlio durys yra pagamintos iš tonuoto stiklo, kad gyvūnai nematytų koridoriuje priešais gyvenančių kaimynų – šie sprendiniai leido sumažinti gyvūnų streso lygį. Katėms buvo įrengtos 2 bendro gyvenimo patalpos, iš kurių kiekvienoje gali darniai sugyventi 8–10 kačių. Šiltuoju metų laiku sudaryta galimybė katėms tiesiai iš savo kambario išeiti terasą – į lauke įrengtą uždarą voljerą. 

Atnaujinant patalpas buvo svarbu pagerinti ir darbuotojų buities sąlygas. Rekonstrukcijos metu sujungiant buvusias atskiras patalpas, suformuota vientisa erdvė, kurioje darbuotojams įrengtos persirengimo ir higienos patalpos, virtuvėlė. Pašarų ir kraiko sandėliavimo patalpa, anksčiau pasiekiama tik per lauko įėjimą, pertvarkyta taip, kad į ją gali įvažiuoti lengvasis krovininis automobilis. Sandėlis sujungtas su kitomis buitinėmis patalpomis ir pasiekiamas iš vidaus. Visa tai labai palengvino prieglaudos veterinarijos felčerių ir gyvūnų prižiūrėtojų darbą.

Architektūriniai sprendimai patogesniam darbui

Rekonstrukcijos metu daugiausia dėmesio skirta pastato atnaujinimui. Kaip nurodo „Grinda“ atstovas, per 60 eksploatavimo metų sklype esantys statiniai buvo papildyti priestatais, taip susiformavo „H“ raidės formos pastatų kompleksas su 8 skirtingais įėjimais. „ARKKITEHTI” studijos architektė Inga Martinonytė pasiūlė optimizuoti pastato formą – uždengti vidinį kiemą pastato centre, įrengiant jame patalpas. Supaprastinus pastato formą, atsisakyta perteklinių įėjimų – tai leido racionaliau išnaudoti pastato tūrį, sukurti papildomas funkcionalias erdves gyvūnams laikyti.

„Vienas įdomiausių architektūrinių sprendinių buvo pastato centre suformuota edukacijų erdvė. Galutiniame projekte edukacijų patalpą formuoja skaidraus vitrininio stiklo vidinės pertvaros, o natūralios šviesos stoką kompensuoja išilginė augalų siena. Iš už stiklinės pertvaros apšviesti dekoratyviniai augalai kuria lengvumo bei natūralumo įspūdį. Uždaros edukacijų erdvės sprendimas žymiai atpigino pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų įrengimą bei padidino pastato energinį efektyvumą. Taip pat buvo atsisakyta didžiosios dalies asfaltuotų aikštelių. Jų vietoje įrengti lauko voljerai ir šunų vedžiojimo aikštelės“, – sako E. Steponavičius. 

Modernizuojant patalpas buvo apgalvoti ir pritaikyti tvaresni sprendimai. Papildomai apšiltintos pastato grindys, sienos, lubos, įrengta reguliuojama grindinio šildymo sistema „oras-vanduo“. Pastato stogas atnaujintas taip, kad būtų sudaryta galimybė ant jo įrengti iki 50 kW galios saulės jėgainę. Siekiant sumažinti galimą triukšmą, gyvūnų laikymo vietose įrengtos garsą slopinančios pertvaros. 

Architektūriniai sprendimai sujungė pastatą

Architektė I. Martinonytė sako, kad Vilniaus gyvūnų globos namų kompleksas prieš rekonstrukciją atrodė labai prastai, todėl pirmiausia buvo siekiama vizualiai sutvarkyti pastato išvaizdą: suvienodinti komplekso pastatų aukščius, nugriauti nereikalingus griūvančius sandėliukus ir centrinio pastato tūriu sujungti į vientisą architektūrinį ansamblį. „Sprendžiant planinę funkcinę schemą pagal užsakovo pateiktą užduotį pasiūliau vidinio kiemo erdvę išnaudoti sukuriant joje reprezentacinę ir edukacinę erdvę. Toks sprendimas racionaliai leido sukurti papildomo naudingo ploto. Vidinio kiemo erdvė tapo veikiančiu tam tikru traukos centru, o architektūriškai vidinio kiemo vietoje sukurtas aukštas tūris sujungia kompleksą į darnų vientisą ansamblį.

Taip pastato centrinėje dalyje esantis vidinis kiemas virto į lankytojams atvirą visuomeninę erdvę su didelėmis vitrinomis, o kartu sukurtas patogus susisiekimas ryšys su visomis funkcinėmis erdvėmis – priimamuoju, edukacine erdve, šunų laikymo korpusu, gyvūnų gydymo ir operacinės zona, kačių gyvenamąja zona, personalo patalpomis bei pašaro ir kraiko sandėliavimo vieta“, – pasakoja architektė. 

Modernūs sprendimai gyvūnų gerovei

I. Martinonytė prisipažįsta, kad tai buvo vienas įdomiausių objektų, su kuriais yra tekę dirbti. Pirmiausia – dėl išskirtinės pastato paskirties: „Gyvūnai negali kalbėti už save ir išsakyti savo poreikių, tačiau aš labai džiaugiuosi, kad yra daug gerų savo darbui atsidavusių specialistų, su kuriais teko garbė dirbti kartu prie tokio kilnaus objekto. „Grindos“ specialistai prie apvalaus stalo pasakojo apie naujausius realizuotus Vokietijos gyvūnų globos namus, rodė nuotraukas, detaliai nupasakojo viziją. Kiekvienas mažas know-how šiame projekte buvo aptartas ir analizuotas kartu, kad praktikoje taikomi geriausi sprendiniai būtų įgyvendinti ir šiame pastate.

Geriausia Vakarų šalių patirtis padiktavo daug šiuolaikinių sprendinių. Pavyzdžiui, vienas iš sprendimų, kurį pamini I. Martinonytė – vandens bei pašaro padavimas gyvūnams įrengimas be žmogaus kontakto su šunimis. „Sienoje esančioje angoje buvo įmontuota atsukama vandens ir pašaro dubenėlių sistema. Kiekvienas šuns narvas turi vandens nubėgimo trapą patogiam narvų plovimui ir valymui, sumontuota aukšto slėgio sistema. Šiandien tai skamba ne kaip nestandartinis sprendimas, o savaime suprantama būtina higienos sąlyga, tačiau prieš rekonstrukciją centre nebuvo ir tokių patogumų“, – sako architektė. 

Gydymo zonoje yra operacinė, tyrimų laboratorija, kur nupirkta naujausia moderni gydymo ir tyrimų įranga.

Svarbiausias dėmesys –  darbų kokybei ir terminams

Gyvūnų globos namų rekonstrukcijos darbus vykdė bendrovė „INTI“. Daugiau kaip tris dešimtis metų įvairius statybos projektus įgyvendinančiai bendrovei šis buvo išskirtinis dėl savo funkcijos – namai gyvūnams. Taigi tai, kas reglamentuota patogumui ir ergonomikai žmogui, turėjo būti įgyvendinta ir pritaikyta gyvūnams. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas darbų kokybės kontrolei bei terminui. 

Darbams vadovavęs bendrovės „INTI“ statinio statybos vadovas Egidijus Vaitkus sako, kad užsakovas reikalavo buvo griežtai laikytis darbų grafiko: „Pastato rekonstrukcijos metu gyvūnai laikinai buvo apgyvendinti išnuomotose patalpose. Todėl darbai turėjo būti baigti iki nuomos termino pabaigos. Daugybės funkcinių erdvių, pritaikytų gyvūnams, įrengimas vertė ieškoti organizacinių ir technologinių sprendimų, o kartais ir kėlė įtampą tarp objekte vienu metu toje pačioje ribotoje vietoje dirbusių įvairių sričių specialistų. 

Džiaugiuosi, kad viskas pavyko. Manau, šis projektas paskatins ir kitus Lietuvos miestus imtis tokių įkvepiančių iniciatyvų.“

Komfortiškas mikroklimatas gyvūnams ir darbuotojams

Patalpų vėdinimo įranga sveikam mikroklimatui globos centre pasirūpino UAB KOMFOVENT, kuri jau daugiau nei 25 metus Lietuvoje gamina vėdinimo įrenginius ir kitus vėdinimo sistemų komponentus.

Darbuotojams ir gyvūnams palankaus mikroklimato užtikrinimui pasirinkti „VERSO Pro“ serijos įrenginiai su aukšto energinio efektyvumo rotaciniais ir plokšteliniais šilumogrąžiais. Šis sprendimas šaltuoju metų laiku išsaugo didelę dalį vidaus šilumos. Įrenginiai tinkami montuoti lauke, yra atsparūs krituliams ir kitiems atmosferiniams poveikiams. Efektyviausi rinkoje PM ventiliatoriai su IE5 klasės „Super Premium“ varikliais užtikrina energiškai efektyvią oro apykaitą.

Pastate taip pat veikia DOMEKT serijos vėdinimo įrenginys su plokšteliniu šilumogrąžiu, kuris žiemą išsaugos beveik 90 proc. patalpų šilumos ir taupys šildymo išlaidas. Efektyvūs, didelio filtravimo ploto kompaktiniai oro filtrai sulaiko kietąsias daleles, užtikrina šviežią ir švarų orą. Vėdinimą optimizuoja integruota valdymo automatika, kuri taupo elektros energiją ir funkcionuoja su efektyvumą didinančiais veikimo režimais.

• Temos: ARKKITEHTI, Erikas Klinavičius, Inga Martinonytė, inti, KOMFOVENT, Vilniaus gyvūnų globos namai