Vilnius ieško sprendimų, kaip į urbanizuotas teritorijas įlieti gamtos – liepą startavo bandomasis 11 viešojo transporto stotelių apželdinimo projektas.
„Klimatas šyla ir, panašu, niekur nesitrauks artimiausią dešimtmetį. Miestuose dažnai susidaro šilumos salų, tad mūsų rūpestis sumažinti įkaistančių paviršių kiekį ir sudaryti sąlygas miestiečiams pasislėpti nuo kaitros. Tam tikslui skirtas ir stotelių apželdinimo projektas – želdynai ne tik sukurs pavėsį, bet ir papuoš aplinką bei sugers miesto dulkes“, – sako Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
Visų žaliųjų stotelių įrengimo metu bus keičiamos dangos, pritaikant judėjimo ir regėjimo negalią turintiems asmenims, pakoreguotos laukimo paviljonų vietos, keičiamos kontaktinio tinklo ir apšvietimo atramos ir pan. Kartu atsirasiančiose apželdinimo vietose bus pasodinti iš viso 27 medžiai (liepos ir beržai), 580 krūmų (lanksvos, hortenzijos, alyvos bei kt.) ir vijoklių (raganės ir vinvyčiai). Naujovę galima išvysti Ateities, Kaukaro, J. Matulaičio, Santariškių, Savanorių, TV bokšto, Viršuliškių, Kunigiškių, Parko, Pavilnionių ir Ryto stotelėse. Galutinai stotelės bus apželdintos ir jose įrengti suoliukai iki spalio vidurio.Per darbo dieną viešuoju transportu atliekama apie 380 tūkst. kelionių. Skaičiuojama, kad keleiviai važiuoja pirmyn ir atgal, o taip pat gali ir persėsti, todėl vienam keleiviui priskiriama apie 2,4 kelionės, tad vidutiniškai išeina, kad apie 160-170 tūkst. žmonių kasdien pasinaudoja viešuoju transportu Vilniaus mieste.
Vienas iš transformacijos pavyzdžių – Savanorių pr. stotelė (link Vingio). Į stotelę nuo pėsčiųjų tako ir daugiabučių dėl esamų laiptų buvo sunku patekti žmonėms su negalia ir tėvams su vežimėliais. Išardžius esamą atraminę sienelę už spaudos kiosko suformuotas pandusas ir aikštelė sudarant žmonėms su negalia bei tėvams su vežimėliais tiesiogiai patekti į stotelės peroną. Atitrauktos žmonių judėjimui perone ir išlipimui bei įlipimui į autobusą trukdžiusios kontaktinio tinklo atramos. Perkelti kelio ženklai. Šiuo metu pasodinti penki medžiai, vėliau želdinių zona bus papildyta krūmų grupėmis.
Televizijos bokšto stotelėje (link Vaivorykštės stotelės, Laisvės pr.) ties peronu nebuvo jokio nuo medžių krentančio šešėlio, tad žmonės slėpdavosi už stotelės paviljono. Taip greta esamo tako link parduotuvės susiformavo žmonių ištryptas takas.
Viso perono perimetre stotelėje numatyta įrengti įspėjamąjį ir vedamąjį paviršių. Greta paviljono autobuso laukiantiems žmonėms bus suformuotos dvi aikštelės prisėsti. Kad nebūtų trypiama veja, už paviljono numatyta įrengti kietąją dangą. Esamas takas nuo stotelės perono link parduotuvės bus praplėstas iki 2,5 m taip mažinant vejos naikinimą. Taip pat atitrauktos kontaktinio tinklo atramos, trukdžiusios žmonių judėjimui perone ir išlipimui bei įlipimui į autobusą. Vejoje už perono bus formuojami nauji želdiniai – numatyta pasodinti tris medžius (liepa mažalepė) ir suformuoti krūmų grupes (šermūkšnalapė lanksvūnė, pilkoji lanksva, šviesioji hortenzija, tarpinė forzitija, juoduogis šeivamedis). Želdiniai formuos šešelį, stabdys vėjo gūsius susiformuočius tarp pastatų iš šiaurės vakarų pusės.
Santariškių stotelėje (link Jeruzalės), susiformavusios kelios skirtingos dangos, nėra jokio šešėlio laukiantiems viešojo transporto. Numatyta pakeisti dangą, įrengti vedamąjį ir, įspėjamąjį paviršius visame stotelės perone. Bus suformuotos penkios želdinių salos: už paviljonų salos su krūmais, salos su medžiais, salos su krūmais ir suolais.
Salos formuojamos užtikrinant šešėlio kritimą ir galimybę autobusų lauktti ne paviljone. Šešiose 0,80 m gylio aikštelėse bus galima įrengti suolus, netrukdant žmonių judėjimo. Taip pat atitraukiamos kontaktinio tinklo atramos, trukdžiusios žmonių judėjimą perone – išlipimui bei įlipimą į autobusą.
Nuotr. Kastyčio Mačiūno
