Viešbučiai, pasak specialistų, viena konservatyviausių pastatų grupių, tačiau inovacijos juose jau spėjo surasti savo vietą. Dabar į viešbučių sektorių skverbiasi naujausios šildymo, vėdinimo, apšvietimo technologijos, jei tik joms investuotojai negaili lėšų. Viešbučių ateitis – visų inžinerinių sistemų valdymas vienu išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu.
Naujovių atneša pasauliniai viešbučiai
Pastaraisiais metais į Lietuvą sparčiai ateina tarptautiniai viešbučių tinklai, kartu atnešdami ir šio verslo naujovių, naujų inžinerinių sistemų diegimo sprendimų. Tarp naujų tinklinių viešbučių yra tokie šio verslo senbuviai kaip „Hilton“, „Marriott“, „Radisson“, „Ibis“.
Nors viešbučių paskirtis visuomet išliks tokia pati – apgyvendinimo paslaugų teikimas, tačiau jų kokybės kartelė nuolat kyla. Taip yra ne tik dėl augančio pragyvenimo lygio ir viešbučių svečių galimybės mokėti daugiau už atitinkamo lygio paslaugas. Vienas svarbesnių veiksnių, kodėl galima teikti dar aukštesnio lygio paslaugas viešbučiuose, yra inovacijos. Joms atverti visi keliai ir į apgyvendinimo paslaugų verslą.
Žinoma, vienokias inžinerines sistemas gali įsirengti nedidelis viešbutis ir visai kitokio lygio tas, kuris priklauso tarptautiniam tinklui. Investuotojai visada skaičiuoja ir, jei inžinerinių sistemų atstovams pavyksta įrodyti naujovių pranašumus, piniginė atveriama, o su ja į naują lygmenį pakeliama ir viešbučių kokybės kartelė.
Penkiskart daugiau oro
Povilas Čepaitis,
architektas
Yra posakis, kad inžinerinės sistemos interjere yra skirtos ne inžinieriui, bet visų pirma žmogui. Šiam teiginiui pritaria ir kalbinti architektai. Ben drovės „Unitectus“ architektų grupės narys Povilas Čepaitis, „Live Square“ projekto vadovas, pasakojo, kad įgyvendinus projektą Vilniuje, Gedimino prospekte, bus pastatytas ir atidarytas verslo centras, apartamentai, viešoji erdvė, skveras ir tarptautiniam tinklui priklausantis „Hilton Garden Inn“ keturių žvaigždučių viešbutis su sporto sale, restoranu, lauko terasa ir konferencijų centru.
Tai bus pirmasis šio tinklo viešbutis Lietuvoje. Jį franšizės pagrindu valdys nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“. Viešbučio statybų pabaiga numatyta 2019 m. pavasarį, o atidarymo data dar neskelbiama.
P. Čepaičio teigimu, naujai projektuojamuose viešbučiuose vis daugiau dėmesio skiriama didesniam svečių komfortui ir sistemų automatizavimui. „Pavyzdžiui, jei kalbame „Unitectus“ projektuotą „Hilton“ grupės viešbutį Vilniuje, tai jo konferencijų salėse užtikrinamas oro kiekis yra penkiskart didesnis nei seniau statytuose šio tinklo viešbučiuose“, – kalbėjo architektas.
Automatizavimas ir komforto didinimas
Anot projekto vadovo, dabar viešbučiuose jau diegiamas geoterminis šildymas, oriniai šilumos siurbliai, oro drėkinimo, kambarių apšvietimo valdymo sistemos. Pirmąkart į savo užsakytą kambarį atėjęs svečias yra sutinkamas pasisveikinimo įrašu. Klientas pagal savo poreikius sureguliuoja apšvietimą, o šiuos duomenis kambario apšvietimo sistema įsimena. Atėjus darbuotojai tvarkyti kambario, apšvietimo sistema veikia įprastu režimu, o atėjus svečiui ji veikia pagal kliento pageidavimą.
Patalpų apšvietimo sistema taip pat geba atpažinti apšviestumo lygį ir, kai už lango yra, pavyzdžiui, prietema ar vakaras, apšvietimas paryškėja iki tokio, koks yra nustatytas. Dėl tokių sistemų galima nustatyti reikiamą apšvietimo palaikymą skirtingiems renginiams – konferencijoms, vestuvės ar kitiems. Be to, šios apšvietimo sistemos yra taupančios energiją.
P. Čepaičio žodžiais, viešbučių verslo atstovai dabar daug dėmesio skiria čia diegiamų sistemų automatizavimui, leidžiančiam jas valdyti per nuotolines prieigas. „Šių dienų svarbiausia užduotis viešbučiams – sistemų automatizavimas ir komforto lygio didinimas“, – neabejoja projekto „Live Square“ architektas.
Architektūra turi išlikti kūrybiška
Saulius Mikštas,
architektas
Architekto Sauliaus Mikšto vadovaujamo architektų biuro „Forma“ specializacija – viešbučių, automobilių centrų, sporto objektų projektavimas. Įmonės įgyvendintų darbų sąraše yra viešbučių projektų Lietuvoje, Latvijoje, Kazachstane. S. Mikštas suprojektavo ir Vilniuje veikiančio viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ priestatą. Jo statybos netrukus bus užbaigtos.
Anot architekto, dabar daugelis inžinerinių sistemų tampa išmanios, todėl bet kokį architektūrinį kūrinį galima paversti išmaniu, architektūra pirmiausia turi išlikti kūrybiška. „Kalbant apie viešbučių šildymo sistemas, neskubėčiau taip optimistiškai teigti, kad į viešbučius skubiai ateina geoterminio šildymo, oro siurblių sistemos, – pažymi S. Mikštas. – Dažnai to nepavyksta pritaikyti dėl vietos stokos. Prie „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbučio nusprendėme pastatyti nedidelę dujų katilinę, kad įvykus avarijai miesto tinkluose galėtume ją panaudoti.“
S. Mikšto teigimu, viešbučiuose dėl mažo energijos suvartojimo pasirenkamos LED apšvietimo technologijos. Viešbučio kondicionavimo sistemą – centrinę ventiliacinę kamerą, rekuperatorių, šalčio mašinas – projektavęs architektas prisipažino ilgai svarstęs, kaip jas paslėpti, ir surado sprendimą – jas patalpino po nešildoma pastoge.
Atverti yra sunkiau nei paslėpti
Tai, kad kuriant techninius inžinerinius sprendimus turi būti dizainas, pabrėžia „Inblum“ architektas dizaineris Dmitrijus Kudinas.
„Inžinerinės sistemos viešbučiuose yra tarsi nematomos, interjere viską bandome slėpti – tačiau tai viena kryptis. Yra ir kita, kai viešosiose erdvėse sąmoningai paliekamos atviros komunikacijos. Beje, atviras komunikacijas suprojektuoti yra sunkiau nei, pavyzdžiui, tiesiog po jomis pakabinti lubas“, – pažymi D. Kudinas.
Atviros inžinerinės sistemos yra projektuojamos, nes taip galima sukurti didesnės erdvės pojūtį, jas yra lengviau prižiūrėti, renovuoti. Inovatyvios, po apdaila nepaslėptos inžinerinės sistemos dabar jau yra patrauklaus dizaino ir gali tapti interjero traukos objektu.
Tikisi didesnio integralumo
„Processoffice“ architektė Eglė Matulaitytė pripažįsta, kad pastaruoju metu vis didėja sistemų valdymo automatizacija, nors dėl specialisto reikalaujančios ir sudėtingos priežiūros neretai užsakovai naujausių technologijų atsisako. Architektė teigia, kad augant tokių sistemų automatizacijai norėtųsi tikėtis didesnio sistemų integralumo ir lankstumo tiek gaminių dizaino, tiek dydžių ir lankstumo aspektais.
Antanas Valančius,
„IMI Hydronic Engineering“ direktorius
Kalbantis su kolegomis, nemažai laiko praleidžiančiais viešbučiuose, tenka išgirsti, kad jeigu viešbutyje įdiegta vandeninė šildymo ir vėsinimo sistema, komfortas jame sunkiai užtikrinamas – kambariuose pernelyg karšta arba vėsu, per daug nepastovi temperatūra.
Šildymo ir vėsinimo sistemų balansavimo produktų gamintojas „IMI Hydronic Engineering“ gali pasiūlyti modernius sistemos balansavimo sprendimus, užtikrinančius komfortą viešbučių svečiams. Šildymo ir vėdinimo sistemoje turi būti palaikomas projektinis šilumnešio srautas – „IMI Hydronic Engineering“ specialistai gali parinkti jį tokį, kad šis užtikrintų pageidaujamą komfortą. Automatiniai balansavimo vožtuvai gali tiksliai priderinti į šildymo ir vėsinimo sistemą paduodamo šilumnešio srautą – jį galima preciziškai sureguliuoti skaitmeniniu būdu programuojamomis pavaromis. Tokiu būdu kambario temperatūra išlieka pastovi, sykiu sutaupoma energijos.
Dar viena net ir aukštos klasės viešbučius ištinkanti problema ta, kad ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį vienoje pastato pusėje saulė prikaitina patalpas, o kitoje ne – čia būna per šalta. Šildymo ir vėdinimo sistemos srautai, pasitelkus vožtuvus ir pavaras, gali būti subalansuoti taip, kad vienu metu apsistoję svečiai pietinėje pusėje galėtų vėsintis, o šiaurinėje – šildytis. Beje, šildymui reikalingas mažesnis šilumnešio srautas, vėsinimui dėl mažesnio temperatūrų skirtumo – didesnis. Subalansuotą šildymo ir vėdinimo sistemą galima integruoti į pastato valdymo sistemą (BMS), kuri užtikrina sistemų efektyvumą ir energijos išteklių taupymą.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 6.
