Pirmadienį, didžiausios skėtinės verslo organizacijos kreipėsi į Seimo frakcijas dėl tiesioginių kompensacinių mechanizmų. Verslą neramina tai, kad kol kas nėra realiai veikiančių priemonių. Organizacijos, atsižvelgdamos į kitų valstybių patirtį (informacija pridedama), siūlo Vyriausybei spartinti ir paprastinti procedūras įmonėms, kurios ne dėl savo valios, o dėl paskelbto karantino, negali vykdyti veiklos ir neturi galimybių mokėti kompensacijų darbuotojams, priimant sprendimą karantino laikotarpiu mokėti tiesiogines išmokas darbuotojams, kurie dirbo ir mokėjo mokesčius.
Kreipimosi tekstas pridedamas žemiau.
Didžiausios skėtinės verslo organizacijos – asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija (toliau – Organizacijos) – sveikina valstybės institucijų siekį įgyvendinti paramos verslui planą. Verslą neramina tai, kad kol kas nėra realiai veikiančių priemonių, kurios jau būtų jį pasiekusios, ar ekonomiką pasiektų įlieti pinigai ir garantijos. Atkreipiame dėmesį, kaddabar situacija skiriasi nuo kitų iki šiol buvusių krizių – paskelbus karantiną, yra uždarytos ištisos verslo šakos, ypač paslaugų, aptarnavimo srityse, veiklą stabdo arba lėtina ir daugelis pramonės įmonių. Šios krizės poveikis yra kitoks nei iki šiol buvusių krizių ir priemonės, kurias dabar būtina įgyvendinti, yra reikalingos trumpuoju laikotarpiu ir jos turi būti greitos. Dabar svarbu neatidėliojant įgalinti visus mechanizmus ir numatytuosius instrumentus, kurie padėtų įmonėms išsaugoti darbo vietas ir kompensuoti darbuotojams prastovas. Šių mechanizmų įdiegimo būdai, deja, kol kas nėra aiškūs ir tempas, akivaizdu, per lėtas – nors pačias prastovas jau galima registruoti, bet iki šiol neaišku, kokios galimos subsidijos už prastovas, nes Seimas vis dar nėra priėmęs atitinkamo teisės akto. Verslui jau dabar reikia ne tik aiškumo dėl visų mechanizmų veikimo, bet ir labai konkrečių lėšų pačiais trumpiausiais terminais.
Įmonės ne dėl savo veiksmų ar neveikimo,o dėl paskelbto karantino negali vykdyti veiklos ir neturi galimybių mokėti kompensacijų darbuotojams. Todėl Organizacijos, atsižvelgdamos į kitų valstybių patirtį (informacija pridedama), siūlo Vyriausybei spartinti ir paprastinti procedūras įmonėms, kurios ne dėl savo valios, o dėl paskelbto karantino, negali vykdyti veiklos ir neturi galimybių mokėti kompensacijų darbuotojams, priimant sprendimą karantino laikotarpiu mokėti tiesiogines išmokas darbuotojams, kurie dirbo ir mokėjo mokesčius.
Siūlome Seimui skubos tvarka svarstyti galimybę tiesiogiai darbuotojams karantino laikotarpiu, kol įmonė negali vykdyti veiklos, mokėti fiksuotą 700 eurų (arba mažiau – kompensacija neturėtų viršyti jo atlyginimo vidurkio) kompensaciją veiklos sustabdymo laikotarpiu.
Atkreipiame dėmesį, kad privatus sektorius nėra atsakingas už sunkumus, su kuriais šiandien visi susiduriame, ir jis vienas yra nepajėgus absorbuoti visos ekonominės naštos. Reikalingi skubūs sprendimai, kurie padėtų išsaugoti darbo vietas. Ši kompensacinė forma netekusiems darbo arba netekusiems atlygio dėl įmonių veiklos sustabdymo prisidėtų ir prie socialinių problemų sprendimo bei paskatintų šiuos žmones grįžti į įprastą gyvenimą. Tokia priemonė būtų akivaizdus įrodymas, kad sąžiningai mokant mokesčius, sunkiu laikotarpiu pilietis gali tikėtis valstybės pagalbos.
Įmonės, kurios nėra sustabdžiusios veiklos, bus pasirengusios solidariai prisidėti prie Vyriausybės pasiūlytų ir Seimui pateiktų kompensacinių mechanizmų, bet reikalinga papildoma pagalba įmonėms ir jų darbuotojams, kurie neteko pajamų ir įplaukų. Reikalingos atskiros priemonės atskiriems sektoriams, priklausomai nuo to, kaip jų veikla buvo paveikta karantino laikotarpiui įvestų ribojimų.
