„Ryškus, skulptūriškas, ekspresyvus, veržlus ir libeskindiškai ženkliškas, inovatyvus, aštrių formų, dinamiškas pagrindinis komplekso tūris skrodžia Vilniaus padangę, žadėdamas naują XXI amžiaus būtį. Projektuojamas kompleksas – tarsi ambicinga svajonė siekti neįmanoma“, – tai citatos iš architekto Algirdo Kaušpėdo recenzijos Danielio Libeskindo studijos konkursiniam darbui suprojektuoti verslo biurų ir viešbučio kompleksą „k18B“.
Vyksta projektavimo darbai
D. Libeskindo darbui laimėjus pavasarį vykusį tarptautinį architektūros konkursą, Lietuva bene po 100 metų ir ne vieno nesėkmingo pastarojo dešimtmečio bandymo turi galimybę realizuoti užsienio architektūros žvaigždės kūrinį.
Daniel Libeskind
(StefanRuiz nuotr.)
Vienas konkurso organizatorių, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras patenkintas, kad dešiniajame Neries krante, iš bet kurio apžvalgos taško matomoje Vilniaus vietoje, atsiras ne dar vienas foninės architektūros pavyzdys, o provokuojanti ženklinė architektūra: „Tokias vietas galima užstatyti fonine architektūra, galbūt – ir daugiabučiais namais, bet galima paieškoti akcentų, kurie taptų miesto ženklais, atpažįstama architektūra“.
Studijos „Archinova“ direktorius, architektas Antanas Gvildys, pakviestas bendradarbiauti su „Studio Libeskind“ tolesniuose projektavimo etapuose, pabrėžia, kad Lietuva turi galimybę projektą timptelėti į savo pusę.
„Realizacija visada skiriasi nuo konkursinio projekto. Lieka tai, ką išrinko vertinimo komisija – architektūrinė idėja, bet laukia projekto detalizacija. Projektavimas dar tik prasideda, konkursinis darbas bus koreguojamas tikslinant funkcinius užsakovo poreikius, galbūt – net estetinius niuansus. Žinoma – tiek, kiek leis maestro“, – komentavo A. Gvildys.
Siekia praturtinti viešųjų erdvių žemėlapį
Prie D. Libeskindo komandos prisijungusių lietuvių architektų pirmoji užduotis – atsiliepiant į užsakovų pageidavimus ir savivaldybės bei gyventojų lūkesčius pasirūpinti, kad komplekso „k18B“ prieigos taptų miesto viešųjų erdvių sistemos dalimi, būtų atviros ne tik pastato naudotojams, bet ir praeiviams.
Kolegų iš „Studio Libeskind“ numatytą esamos požeminės perėjos po Konstitucijos prospektu pratęsimą iki projektuojamo statinio lietuviai architektai tikisi padaryti tokį, kad jis neįgytų prastos Vilniaus požeminių perėjų reputacijos. A. Gvildys čia mato ne tamsius tunelius, o žaliuosius koridorius, savotiškais žiemos sodais paverstas dengtas erdves, o atkarpas, kurios neišvengiamai liks be dienos šviesos – pagyvintas prekybos taškų.
D. Libeskindo studijos projekte pietvakarinėje sklypo dalyje numatyta žalioji zona su vaikų žaidimų aikštelėmis ir atvira lauko infrastruktūra. Sklypą kirs ir pėsčiųjų, ir dviračių takai, bus pasirūpinta, kad visoje teritorijoje nevaržomai galėtų judėti žmonės su negalia.
„Studio Libeskind“ vizual.
A. Gvildys pastebi, kad ši sostinės vieta yra gyva ir nuolat keičiasi: „Pažiūrėkime, kaip dešinysis krantas pasikeitė nuo tada, kai buvo patvirtintas Vilniaus bendrasis planas. Manau, kad ir komisija, kurioje buvo labai įvairių sričių, taip pat ir paveldo, specialistai, rinkdamiesi favoritą galvojo ne tik apie tai, kas padaryta anksčiau. Miestas keičiasi, nuomonės keičiasi, pasaulis keičiasi, ir turbūt ne viskas – į bloga“.
Projekto plėtotojai – investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ – tikisi, kad jau ne vienerius metus trunkantis procesas baigsis pozityviai.
„Šiuo metu jau vyksta pastato projektavimo darbai. „k18B“ bus išskirtinis statinys, jis turi potencialo tapti vienu iš modernaus Vilniaus simbolių“, – komentavo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis.
Pastatą perpus dalysis viešbutis ir biurai
Antanas Gvildys
(SA nuotr.)
Po kelerių metų investicijų bendrovė tikisi pasiūlyti rinkai beveik 20 tūkst. kv. m ploto pastatą, padalytą viešbučio ir biurų patalpoms. D. Libeskindo suprojektuotą statinį sudaro dviejų stiklinių tūrių kompozicija: horizontalioji plokštuma (6 aukštų žemutinė dalis) ir išraiškinga aukštybinė dalis. Pastatas iškils ašyje, einančioje per Baltąjį tiltą link Europos aikštės. Viešoji erdvė – pasažas ir pagrindiniai patekimai į pastatą – bus suformuoti ašiai kertant pastato tūrius.
Numatomas statinio aukštis – artimas greta esančiam viešbučiui „Radisson Blue Hotel“. Viršutiniame pastato aukšte suplanuota įrengti įspūdingas Vilniaus panoramas atversiančią terasą.
Pirmajame statinio aukšte planuojamos ir komercinės erdvės – restoranas, kavinė, parduotuvės. Pastato 1–6 aukštuose suprojektuotas viešbutis, atsiveriantis į du tūrius jungiančią pasažo erdvę. Viešbutyje numatoma įrengti iki 200 dviviečių apartamentų.
Preliminarus projektuojamo viešbučio aukštų plotas – 9 tūkst. kv. m + 500 kv. m ploto, skirtų restoranui ir kavinei (jie bus atviri visuomenei).
Šalia – energiškai itin taupūs – A energinio naudingumo klasės bei aukščiausius standartus rinkoje atitinkantys A klasės biurai.
Bendras projektuojamų biurų plotas apie 10 tūkst. kv. m, įskaitant pasitarimų kambarius, poilsio zonas. Čia planuojama 1 000 naujų darbo vietų. Visuose aukštuose numatoma galimybė erdvę dalinti į kelias kokybiškai atskirtas dalis. Moderniam pastatui bus siekiama gauti BREEAM sertifikatą.
Techninės daugiafunkcio verslo centro patalpos bus įrengtos požeminiuose aukštuose. Automobilių stovėjimo aikštelė numatoma trijuose požeminiuose aukštuose, kur jiems bus skirta virš 400 stovėjimo vietų.
„Studio Libeskind“ vizual.
| Apie objektą skaičiais: |
| Teritorijos plotas – apie 6 200 kv. m (62,1 aro) |
| Bendras pastato plotas – per 20 000 kv. m |
| Viešbučio patalpos – per 9 000 kv. m |
| Biuro patalpos – apie 10 000 kv. m |
| Bendro naudojimo patalpos – apie 1 050 kv. m |
| Viešbučio kambarių skaičius – iki 200 |
| Planuojamas darbo vietų skaičius – 1 000 |
| Automobilių stovėjimo vietų skaičius požeminėje aikštelėje – per 400 |
