Rolandas Kažimėkas
2023-ieji Lietuvos atsinaujinančios energetikos sektoriui buvo itin aktyvūs – pasiektas ne vienas vėjo elektrinių elektros gamybos rekordas, taip pat įvyko pirmojo vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje konkursas.
Tačiau kai kurių ekspertų teigimu, nereikėtų pernelyg entuziastingai kalbėti vien tik apie jūros vėjo energijos parkų privalumus, neįvertinus realių technologijos sąnaudų. Vakarų Europos jūrinių vėjo elektrinių sektorius susiduria su didžiuliais sunkumais, kurie stabdo šių parkų plėtrą.
Lūžio taškas vėjo elektrinių rinkoje
Šiuo metu bendra vėjo elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje siekia apie 1,22 GW, iš jų 537 MW galios jėgainės veikia bandomuoju režimu. Nors 2022 m. įrengtoji galia buvo didesnė (apie 370 MW) nei 2023 m. (apie 280 MW), tačiau Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Edgaras Maladauskas teigia, kad Lietuvos vėjo energetikoje matome teigiamą poslinkį – gaminamos elektros energijos kiekis augo ne dalimis, o kartais. „2023-iaisiais pagaliau matėme lūžio tašką atsinaujinančios energetikos srityje, kuriam įdirbis duotas dar prieš 4–5 metus“, – pažymi E. Maladauskas.
Rekordiniai 2023-ieji
Kasmėnesinėse „Litgrid“ apžvalgose galima matyti iškalbingą vėjo energetikos augimą 2023 m.: nuo metų pradžios iki lapkričio pabaigos vėjo elektrinės pagamino vidutiniškai apie 41,5 proc. visos elektros energijos šalyje. 2023 m. spalį, kuris vėjo energetikos sektoriui buvo rekordinis (58 proc.), dėl itin vėjuotų orų elektrinės Lietuvoje pagamino net 369 GWh elektros energijos – beveik 2,5 karto daugiau nei 2022-ųjų spalį. Efektyvia vėjo elektrinių elektros energijos gamyba pasižymėjo ne tik 2023 m. spalis, bet ir pirmasis tų metų ketvirtis.
Leidimų skaičius vėjo elektrinėms nemažėja
„Mūsų skaičiavimais, įgyvendinus visus šiuo metu vystomus vėjo parkų projektus, galėtume pasiekti 2,6 GW vėjo elektrinių galią. Tai turėtų itin teigiamą įtaką ne tik šalies gyventojams, bet ir ekonomikai – galėtume tapti elektros energiją eksportuojančia šalimi, neminint to, kaip svarbu visam pasauliui pereiti prie žaliosios energetikos“, – sakė LVEA atstovas E. Maladauskas.
Vėjo energetikos vystytojų ambicijos taip pat nemažėja. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 2023 m. vien iki lapkričio pabaigos buvo išduoti 39 leidimai plėtoti naujas vėjo elektrines, jų bendra įrengtoji galia viršytų 700 MW. 2022 m. išduota 40 leidimų vėjo elektrinėms, tiesa, jų įrengtoji galia viršytų 1,3 GW.
Svarbus indėlis – vėjo parkai Baltijos jūroje
E. Maladausko teigimu, svarbų indėlį Lietuvos vėjo energetikos augimui lems jūriniai vėjo elektrinių parkai. Pirmąjį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje statys „Ignitis renewables“ kartu su strateginiu partneriu „Ocean Winds“. Apie 2030 m. planuojamas pastatyti 700 MW elektrinių parkas galėtų pagaminti apie 3 TWh elektros energijos per metus ir užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Sausį paskelbtas antrasis konkursas atrinkti vystytojui, kuris Baltijos jūroje plėtotų 700 MW galios jūrinį vėjo elektrinių parką. Konkurso dalyviai prašymus ir dokumentus VERT turi pateikti iki 2024 m. balandžio 14 dienos.
Antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko konkurso sąlygose numatyta, kad vystytojas galės siūlyti plėtoti parką tiek be valstybės paramos, tiek su ja. Europos Komisija yra patvirtinusi 193 mln. eurų galimos valstybės paramos schemą. Parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136 km2. Nuo kranto jis bus nutolęs apie 30 kilometrų.
„Siekiama, kad daugiau nei 90 proc. elektros energijos Lietuvoje būtų gaminama vien iš atsinaujinančių energijos išteklių jau 2030 metais. Potencialo turime, tereikia efektyviai ir laiku jį išnaudoti. Galime tapti visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausoma šalimi bei įgyvendinti grandiozinius energetinės salos ir kitus projektus“, – sako E. Maladauskas.
Europos vėjo energetikos veiksmų planas
Norint pasiekti sutartą ES tikslą, kad iki 2030 m. bent 42,5 proc. energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių, reikės smarkiai padidinti vėjo elektrinių įrengtąją galią: numatoma, kad ji ES išaugs nuo 204 GW 2022 m. iki daugiau kaip 500 GW 2030-aisiais. Tačiau vėjo energetikos augimas susijęs su įvairiais iššūkiais, tarp kurių nepakankama ir neapibrėžta paklausa, lėtas ir sudėtingas leidimų išdavimas, nepakankama prieiga prie žaliavų, didelė infliacija ir žaliavų kainos, nepalanki nacionalinių konkursų struktūra, padidėjęs tarptautinių konkurentų spaudimas ir su kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla susijusi rizika. Todėl Europos Komisija pristatė Europos vėjo energetikos veiksmų planą, kuriuo siekiama paremti pramonę ir ES klimato ir energetikos politiką.
Šeši svarbiausi plano punktai
Europos vėjo energetikos veiksmų planą sudaro šeši pagrindiniai punktai:
- administracinių procedūrų spartinimas (akcentuojant skaitmeninimą);
- aukcionų modelių tobulinimas (įskaitant vertinimą ir geriausias technologijas);
- galimybė gauti finansavimą;
- sąžininga konkurencija tarptautinėse rinkose (nesąžiningos praktikos stebėjimas);
- parama profesiniam mokymui;
- vėjo energetikos pramonės konkurencingumo išlaikymas.
Dar prieš paskelbiant planą, buvo siūlymų, kad Kinijos turbinų ir turbinų komponentų tiekėjams, kaip ir elektromobilių gamintojams, turėtų būti taikomos antidempingo procedūros.
Dideli projektai lieka be vystytojų
Jūrinių vėjo elektrinių pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus. Augančios medžiagų sąnaudos, sparčiai kylančios palūkanų normos ir didelė infliacija privertė vystytojus atsisakyti stambių projektų JAV ir Europoje – sutartys nutraukiamos, nes pigiau mokėti baudas nei statyti elektrines nepalankia kaina (jūroje vystomi projektai tapo daug brangesni, nei planuota projekto pradžioje).
Vėjo turbinų gamintojai Vakaruose susiduria problemomis, kurias paskatino COVID-19 pandemija, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Tuo tarpu Kinijos vėjo turbinų gamintojų padėtis tuo metu buvo kiek geresnė, nes kurį laiką infliacija šios šalies nepalietė. Tokia situacija ėmė kelti vis didesnį nerimą Vakaruose: baiminamasi, kad, užėmę dominuojančią padėtį saulės elektrinių gamybos srityje, kinai ims pirmauti ir vėjo energetikos sektoriuje. Vakarai pranašumą vėjo energetikos srityje vis dar išlaiko, bet ar ilgam?
Danijos energetikos įmonei „Ørsted“ dėl dviejų didelių projektų rytinėje JAV pakrantėje teko nurašyti 4 mlrd. JAV dolerių: akcijų rinka į tai sureagavo 25 proc. šios įmonės akcijų vertės kritimu. Jungtinės Karalystės įmonė „BP“ ir Norvegijos „Equinor“ taip pat patyrė didelių nuostolių, susijusių su JAV projektais.
„Ørsted“ atsisakė Norvegijoje vystomo projekto, o Švedijos „Vattenfall“ pasitraukė iš didelių investicijų Jungtinės Karalystės rinkoje. Japonijos bendrovės „Eneos Holdings“ ir „Shikoku Electric Power“ lapkritį pasitraukė iš jūrinių vėjo elektrinių projektų prie Taivano krantų.
Pasitraukimą lėmė trys priežastys. Pirmoji – infliacija. COVID-19 pandemija paralyžiavo tiekimo grandines, o paskui labai išaugo įrangos kainos ir darbo užmokestis, todėl jūrinių vėjo elektrinių projektai tapo daug brangesni, nei planuota. Antroji priežastis – projektų finansavimas esant aukštoms palūkanų normoms, kurios turėtų slopinti infliaciją, tačiau kartu didina kapitalo pritraukimo sąnaudas. Trečioji priežastis – nepakankama vyriausybių parama.
Kinai laikosi vis tvirčiau
Vis labiau nerimaujama dėl Kinijos konkurencijos. Remiantis tyrimų bendrovės „BloombergNEF“ sudarytu turbinų tiekėjų reitingu, 2022 m. Danijos įmonė „Vestas“ prarado lyderio pozicijas ir užleido jas Kinijos vėjo turbinų gamintojui „Goldwind“, o į reitingų pirmąjį dešimtuką pateko net šešios Kinijos bendrovės. Tačiau „Vestas“ išlaikė lyderės pozicijas jūroje.
2022 m. pradėta eksploatuoti 86 GW naujų vėjo energijos pajėgumų, iš jų net 49 GW teko Kinijai. Dauguma naujų elektrinių pastatyta sausumoje (89 proc.), o jūroje įrengtoji pajėgumų galia – 9,1 GW.
Tačiau net ir pasaulinis lyderis „Goldwind“ šiemet skelbia prastesnius finansinius rezultatus, nepaisant 25 proc. išaugusių pardavimų. Viena priežasčių – didėjančios sąnaudos, kita – stiprėjanti konkurencija tarp pačių Kinijos gamintojų.
Dėl vidutiniškai 20 proc. mažesnių kainų nei analogiškų Europoje ir JAV pagamintų vėjo turbinų, dėl patrauklių atidėtų mokėjimų, Kinijos bendrovių dalyvavimas Europos projektuose auga. Nevienodos konkurencijos sąlygos gali neigiamai paveikti ES gamintojus ir net sumažinti jų konkurencingumą ES rinkoje.
Neseniai chemijos bendrovės BASF generalinis direktorius Martinas Brudermülleris kaip perkūnas iš giedro dangaus pareiškė, kad kinų jūrinės vėjo turbinos ne tik pigesnės, bet ir geresnės už europietiškas.
Europos Sąjungai teks spręsti rimtą dilemą: jei ji nori sparčiai plėtoti vėjo energetiką ir siekti CO2 mažinimo tikslų, bet kartu teikti pirmenybę Europos gamintojų potencialui, jai tikriausiai teks ruoštis, kad energetikos pertvarka pateiks kur kas didesnes sąskaitas, nei planuota.
Ilgas rizikos sąrašas
Brangi ne tik jūros vėjo parkų statyba, bet ir jų priežiūra. Didelį susirūpinimą kelia žala, padaroma vėjo elektrinių parkų kabeliams. Ji sudaro iki 30 proc. visų įvykių, tačiau išlaidos tam sudaro gerokai daugiau nei 50 proc. nuo visko, kiek išleidžiama su vėjo elektrinių parkų susijusiai žalai atitaisyti. Kabeliams keisti reikia specializuotų padalinių, juos tiesiančio laivo nuoma per dieną kainuoja daugiau nei 200 000 eurų. O kabelio keitimas jūroje, kur gali kilti audra, užtrunka ir iki keliolikos dienų. Apskaičiuota, kad žala už vieną kabelį vidutiniškai sudaro 2,5 milijono. Kiti pavojai susiję su turbinomis ir jų pamatais.
Pirmosiose XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje pastatytose vėjo elektrinėse naudotos iki 0,5 MW galios turbinos, o vėjo elektrinės bokštas buvo maždaug 35 m aukščio. Vėjo elektrinėse, kurios dabar bus statomos Baltijos jūroje (įvairiose šalyse), jau bus įrengtos daugiau kaip 15 MW galios turbinos, t. y. 30 kartų galingesnės, sumontuotos ant daugiau kaip 200 m aukščio bokštų.
Baltijos jūra laikoma labai gera vieta vėjo jėgainėms statyti. Joje nėra ekstremalių meteorologinių reiškinių, ji gana sekli ir palyginti mažo druskingumo.
Pirmajam jūrinio vėjo parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 km2, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 37 km, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 kilometrų. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 m, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks nuo 35 iki 50, maksimalus jų aukštis apie 300–350 metrų. Konkretūs parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2024 ŽIEMA
