Dujinio šildymo populiarumas ir toliau nuosekliai auga. Remiantis „Lietuvos dujų tiekimo“, priklausančio „Lietuvos energijos“ įmonių grupei, duomenimis, dujas būstui šildyti 2016 metų pirmąjį pusmetį užsisakė beveik 1700 naujų privačių klientų.
Per metus „Lietuvos dujų tiekimo“ privačių klientų, naudojančių dujas šildymui, gretos išaugo 4,7 proc., o nuo 2014 metų pradžios – daugiau nei 10 proc.
Dujų kaina būstą šildantiems klientams nuo 2014 metų pradžios iki šių metų birželio pabaigos mažėjo 22 procentais, o įvertinus antrojo pusmečio kainas, šios iš viso nukrito 33 procentais.
Šių metų pirmąjį pusmetį „Lietuvos dujų tiekimo“ privatūs klientai suvartojo apie 17 proc. daugiau dujų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įtakos tam turėjo klientų skaičiaus augimas ir šaltesnė nei pernai metų pradžia.
„Atpigus dujoms, jos tapo vienu iš patraukliausių ir patogiausių būdų namams šildyti, ir tai pastebime iš augančio klientų skaičiaus, – teigė „Lietuvos dujų tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. – Be to, šiuolaikiniuose, aukštus energinio efektyvumo reikalavimus atitinkančiuose namuose šilumos sąnaudos yra gerokai mažesnės, todėl žmonės vertina mažas dujinio šildymo įrengimo išlaidas ir jo patogumą, ko negali pasiūlyti kietojo kuro katilai.“
Tiesa, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius gyventojus ragina galvoti ne tik apie šią dieną. „Reikia, kad žmonės aiškiai suprastų, kad dujos ateityje brangs ir brangs stipriai. Ne procentais, o kartais. Jei jie pasiruošę su tuo susitaikyti, tada viskas gerai. Svarbu, kad nebūtų taip, kad investuotų galvodami, kad dujos bus pigios ilgai, o kai dujos pabrangs, negalvotų, kad juos kažkas apgavo.
Kodėl dujos brangs? Dėl kelių priežasčių. Viena jų – dujų vartojimas mažės. Net dešimtys tūkstančių individualių namų savininkų, prisijungę prie dujotiekio, nesuvartos tiek dujų, koks bus dujų vartojimo sumažėjimas dėl vieno vienintelio Vilniaus biokuro ir atliekų deginimo elektrinių statybos projekto, kurį vykdo tose pačiose, kaip ir dujas propaguojanti ESO, rankose esanti kita valstybinė kompanija. O mažėjant dujų vartojimui visi infrastruktūros kaštai, tenkantys vienam kubiniam metrui dujų, neišvengiamai toliau kils. Antra – Lietuva vis tiek anksčiau ar vėliau turės kažką daryti, norėdama sumažinti CO2 emisijas sektoriuose, nepriklausančiuose ATL prekybos sektoriui. Tai individualus šildymas, transportas, smulki ir vidutinė pramonė, paslaugų sektorius žemės ūkis. ES jau yra priėmusi sprendimą šiose srityse sumažinti CO2 emisijas.“
SA.lt ir bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ inf.
