Įsibėgėjus pavasariui vis daugiau žmonių skuba įsirengti nuosavus vandens gręžinius. Ypač aktyviai jais domisi individualiųjų namų statytojai. Pirmiausia tie, kuriems rūpi vandens kokybė.
Gręžinys – ilgalaikė investicija
Žinoma, jei arti sklypo nėra miesto vandentiekio tinklų, galima įsirengti šulinį. Šulinys – tinkamas variantas tiems, kuriems pakanka gruntinio vandens. Tiesa, nė vienas negali būti užtikrintas, kad negiliai esantis gruntinis vanduo nebus užterštas, pavyzdžiui, kaimynų. Norint švaraus giluminio vandens, racionaliausias sprendimas – gręžinys.
Vandens gręžinių įrengimas – atsakingas darbas, kurį dera patikėti aukštos kvalifikacijos specialistams. Būtent nuo gręžinius projektuojančių ir įrengiančių specialistų kvalifikacijos priklauso požeminio vandens kokybė. Netinkamoje vietoje ar netinkamu būdu įrengus gręžinį rizikuojama ne tik tuo, kad gali tekti investuoti papildomų lėšų į jo remontą ar net naują gręžinį. Taip galima pakenkti požeminių vandens sluoksnių struktūrai ir užteršti ne tik savo, bet ir aplinkinių gyventojų vandenį. Tinkamai likviduoti netinkamą naudoti gręžinį irgi kainuoja, nes būtina parengti tamponavimo projektą ir atlikti jame numatytus darbus laikantis visų galiojančių reikalavimų.
Gręžinio kaina įprastai priklauso nuo jo gylio – kuo gilesnis, tuo brangesnis. Taip pat nuo gręžinio tipo, naudojamų vamzdžių ir filtro. Šiuolaikiniams gręžiniams įrengti naudojami plastikiniai arba nerūdijančiojo plieno vamzdžiai ir filtrai. Kokybiškas gręžinys gali tarnauti 25–30 metų.
Būtina pasirūpinti dokumentais
Gręžinio savininkams svarbu laiku pasirūpinti gręžinio dokumentacija. Visi legaliai išgręžti gręžiniai registruojami Lietuvos geologijos tarnyboje, jiems išduodami pasai. Jei pastatas vandeniu aprūpinamas iš gręžinio, įrenginio pasas būtinas siekiant pripažinti pastatą tinkamu naudoti.
Neįregistravęs gręžinio pastato savininkas netenka kai kurių teisių: gręžinio įrengimo garantijos ar galimybės kreiptis į atitinkamas institucijas dėl nekokybiškai atliktų darbų.
Nuotekoms tvarkyti – civilizuoti sprendimai
Gyvenant užmiestyje ar sodų bendrijose neretai tenka spręsti problemas, apie kurias gyvenantieji mieste paprastai nesusimąsto. Viena tokių, ypač aktuali neturintiesiems galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų – nuotekų tvarkymas. Nuotekas galima kaupti po žeme įrengtose talpyklose, rezervuaruose. Ilgą laiką vietos kanalizacija būdavo įrengiama paprastai – naudojant tik betoninius šulinio žiedus. Tokiu atveju teks nuolat samdyti įmonę, kuri nuotekas išvežtų į atliekų utilizavimo vietas. Kaip dažnai tai reikės daryti, priklausys nuo nuotekų kiekio. Patogesnis sprendimas – įsirengti nuotekų valymo įrenginį.
Biologinių valymo įrenginių išvalytas vanduo gali būti išleidžiamas į pakelės, melioracijos griovius, atvirus vandens telkinius arba pakartotinai naudojamas, pavyzdžiui, vejai, gėlynams laistyti, automobiliui plauti.
Rinkoje esantys nuotekų valymo įrenginiai vienodi tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų jie skiriasi valymo technologijomis, išvalymo parametrais, dydžiais, forma, montavimo principu, eksploatacijos kaina. Įmonė, kurios siūlomą nuotekų valymo įrenginį pasirinksite, privalo pateikti deklaraciją, įrodančią jo kokybę (visi nuotekų valymo įrenginiai turi būti paženklinti CE ženklu).
Galbūt, apsisprendus investuoti į nuotekų valymo įrenginį, verta pasikalbėti ne tik su specialistais. Ne mažiau svarbu paklausti kaimynų, draugų ar pažįstamų, kurie jau turi tokį įrenginį, nuomonės.
Nuotekų valymo įrenginio montavimo kaina priklauso nuo sklypo ploto, nuo to, ar būtinas iškasto, nereikalingo grunto išvežimas ir pan. Eksploatacijos sąnaudas lemia įrenginio pajėgumas. Apskaičiuoti, kokio dydžio įrenginio reikia, geriausia patikėti specialistams. Renkantis valymo sistemos dydį, būtina pagalvoti ne tik apie šeimos narius, bet ir svečius. Rinktis mažesnį valymo įrenginį tik todėl, kad jis pigesnis, būtų neatsakinga – nepatogumai ir neplanuotos išlaidos gali viršyti įsigyjant įrenginį sutaupytą sumą.
Įsirengus biologinį nuotekų valymo įrenginį, ilgam jo pamiršti nevalia. Dėl to galbūt patogiausia biologinių nuotekų valymo įrenginių priežiūrą patikėti specialistams. Geriausia – tiems, kurie valymo įrenginį ir pagamino – gamintojai žino visus niuansus ir gali tinkamai jį prižiūrėti.
Apsisprendus nuotekų valymo įrenginį prižiūrėti pačiam, pirmiausia derėtų susipažinti su gaminio eksploatacijos instrukcija, kad būtų galima tinkamai ir laiku juo pasirūpinti, išvengti avarijų ir gyventi patogiai. Bene svarbiausia užduotis – nepamiršti laiku pašalinti perteklinio dumblo, jį galima panaudoti kaip trąšą ar kompostą.
Lietaus vanduo sėkmingai panaudojamas
Specialistai pataria individualiųjų namų savininkams įsirengti ir lietaus vandenį kaupiančias sistemas, vadinamąsias lietaus kanalizacijas. Jose kaupiamas nuo stogų, trinkelių, kelio, įvažiavimo į kiemą surinktas lietaus vanduo, o žiemą ir ištirpęs sniegas. Sukauptas vanduo irgi gali būti panaudojamas antrą kartą.
Lietaus kanalizacijos įrengimas, specialistų teigimu, palyginti su gaunama nauda, nėra brangus. Kanalizacija padeda išvengti tokių problemų kaip užlieti rūsiai, sugadintos trinkelės, pažeisti namo pamatai, reikalauja mažai priežiūros, ją galima sumontuoti ir trinkelėmis išklotame kieme.