Praėjusią savaitę Seimas priėmė žemės reformą numatančių įstatymų paketą. Aplinkos ministerijos siūlytų Žemės įstatymo pataisų esmė – perduoti savivaldybėms patikėjimo teise valdyti valstybinę žemę miestuose. Reformą šalies savivaldybės vertina kaip didelį žingsnį į priekį siekiant sutvarkyti sklandaus šalies teritorijų planavimo, statybų plėtros ir investicijų pritraukimo procesus.
Perteklinis tarpininkavimas
Teisė valdyti ir planuoti savo teritorijose esančių miestų ir gyvenviečių plėtrą derinant vietos bendruomenių ir verslo interesus yra traktuojama kaip viena svarbiausių savivaldos funkcijų. Lietuvoje savivaldybių galimybes planuoti teritorijas apsunkina perteklinis kitų institucijų tarpininkavimas, sudėtingi ir lėti biurokratiniai procesai.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius akcentuoja, kad priėmus reformą, savivaldybės pagaliau galės savarankiškai ir efektyviai planuoti vietos teritorijas, sparčiau įgyvendinti statybų procesus, pritraukti daugiau investicijų, palengvinti biurokratinę naštą verslui ir suteikti kokybiškesnes viešąsias paslaugas gyventojams.
Mažėtų biurokratinė našta
Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė SA.lt pasakojo, kad didžiausias efektas, kurio tikimasi – sutrumpėję žemėtvarkos procesų terminai. Pavyzdžiui, norint kažką statyti arčiau sklypo ribos, besiribojančios su valstybine žeme, nebereiks gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimo, užtektų savivaldybės leidimo. Taip pat nebereiktų NŽT sutikimo siekiant statyti žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ar nesuformuotuose žemės sklypuose valstybinėje žemėje statant laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius.
Skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, kuri institucija valdys valstybinę žemę, atskiri statytojai daugiau teisių neįgis ar naudos iš to neturės. Tiesiog pastebimai supaprastės procedūros, kuomet pati savivaldybė yra tam tikrų objektų statytoja. “Procedūros painios ir labai ilgos. Jei savivaldybės valdytų valstybinę žemę patikėjimo teise, biurokratinė našta būtų žymiai mažesnė”, – paaiškino R.Gružienė.
Smulkūs objektai ir didelės investicijos
Iki šiol komplikuota buvo net smulkių objektų – tokių kaip parkomatai, įgilinti atliekų konteineriai ar vaikų žaidimo aikštelės – statyba. Norint įrengti šiuos nedidelius, bet labai gyventojams reikalingus statinius nesuformuotuose žemės sklypuose, savivaldybei reikalingas patikėtinio sutikimas. Be to, NŽT šiuos sutikimus ne visuomet išduoda – sprendimai priimami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Keisti tvarką atskirų statinių atvejais yra sudėtinga ir ilgai užtrunka, o patvirtinus reformą žemėtvarkos procedūros supaprastėtų ir tokių atvejų būtų išvengta.
Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas įsitikinęs, kad pačios negalėdamos priimti žemėtvarkos sprendimų, savivaldybės prarado ne vieną investuotoją: „Jeigu savivaldybės būtų galėjusios pačios spręsti esminius savo teritorijoje esančios žemės klausimus, investuotojų ir darbo vietų Lietuvoje šiuo metu būtų kur kas daugiau nei dabar. Derėdamiesi dėl investicijų, galėtume siūlyti konkrečius pritraukimo argumentus – vietą, terminus, infrastruktūrą. Taip pat ir su viešosiomis investicijomis – jei kurioje nors teritorijoje bendruomenei yra būtinas darželis, savivaldybė tai galėtų išspręsti greitai ir efektyviai, o ne per trečiąsias institucijas, kurių koridoriuose yra užstrigę daug puikių projektų“.
Savivaldybių vadovai tikisi, kad valstybinės žemės miestų teritorijose disponavimo teisė savivaldybėms bus perduota dar šiemet.
