Pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuotas ir įvertintas valstybės nekilnojamasis turtas. Finansų ministerija kartu su Turto banku ne tik primą kartą inventorizavo visą valstybės valdomą turtą bei įvertino jo išlaikymo kaštus, bet, teikdama ataskaitą Vyriausybei, pasiūlė ir konkrečių veiksmų valstybės turto valdymo srityje.
„Turime formuoti šeimininkišką požiūrį į valstybės turto valdymą. Valstybės institucijos privalo suprasti, kad valdo ne niekieno, o mūsų – mokesčių mokėtojų – patikėtą turtą. Turime ne atidėlioti, bet jau dabar didinti centralizuotai valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto apimtis, valstybės institucijos turi atsisakyti laisvo, nuomotino ar nenaudojamo turto“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Kaip rodo Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis paremta analizė, valstybės nekilnojamąjį turtą sudaro daugiau nei 28 tūkst. objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. m. Šį, daugiau nei 3 mlrd. eurų likutinės vertės, turtą valdo 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, o jo išlaikymas valstybei kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų.
Didžiausią valstybės nekilnojamojo turto dalį sudaro mokslo (beveik 19 proc.), administracinės (17 proc.) ir gamybos bei sandėliavimo paskirčių (11,5 proc.) objektai. Daugiausia turto sukoncentruota Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Ataskaita parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, kurį visą sudaro daugiau nei 2 tūkst. objektų, bendras jo plotas siekia 1,79 mln. kv. m, o likutinė vertė – 950 mln. eurų, valdomas ir naudojamas neefektyviai.
Daugiausia – daugiau 69 kv. metrų – vienam darbuotojui tenka Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat Ūkio (42,45 kv. m), Švietimo ir mokslo (37 kv. m), Užsienio reikalų (36,05 kv. m), Žemės ūkio (33,63 kv. m), Teisingumo (32 kv. m), Kultūros (30,12 kv. m) ir Socialinės apsaugos ir darbo (28,34 kv. m) ministerijose.
Didžiausios yra Vidaus reikalų ministerijos valdomo nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos (64,27 euro už kv. m). Taip pat, 36 eurų už kv. m išlaikymo sąnaudų normą viršija Teisingumo (56,23 Eur), Švietimo ir mokslo (50,30 Eur), Užsienio reikalų (41,38 Eur), Aplinkos (38,59 Eur), Žemės ūkio (37,13 Eur), Socialinės apsaugos ir darbo (36,94 Eur) bei Kultūros (36,80 Eur) ministerijos.
Be to, dalis nekilnojamojo turto yra išnuomotas (250 tūkst. kv. m,), perduotas ne viešajam sektoriui naudotis neatlygintinai panaudos pagrindais (238 tūkst. kv. m), yra laisvas ir nenaudojamas (196,8 tūkst. kv. m). Pats viešasis sektorius tuo metu rinkoje nuomojasi 71,7 tūkst. kv. m. ploto ir praėjusiais metais už jo nuomą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčio. Už kitiems subjektams nuomojamą valstybės nekilnojamąjį turtą pernai gauta 7,4 mln. eurų nuomos mokesčio.
Ataskaita taip pat atskleidė, kad Lietuvoje ir net užsienio šalyse valstybės turto valdytojai vis dar disponuoja poilsio, gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektais, nieko bendro neturinčiais su jų vykdomomis funkcijomis.
Įgyvendinant valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką, siekiama, kad Turto bankas iki 2020 metų perimtų ir centralizuotai valdytų ne mažiau kaip 60 proc. viso valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto.
Vyriausybei bus pristatyta išsami ataskaita ir siūlymai, kaip efektyviai valdyti valstybės turtą.
Kodėl valstybės nekilnojamasis turtas valdomas ne pagal verslo principus?
Pasidalykite straipsniuNaujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Ne atiduoti, o nuomoti Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia […]
