Lietuva, siekdama didinti konkurencingumą bei įgyvendindama ES reikalavimus ir prisidėdama prie bendro ES tikslo iki 2020 m. sumažinti energijos vartojimą 20 proc., 2014–2020 m. laikotarpiu numatė sutaupyti 11,67 teravatvalandžių (toliau – TWh) galutinės energijos. Tai atitinka metinį elektros energijos suvartojimą šalyje.
Vyriausybė yra numačiusi energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, ir, praėjus pusei įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpio, sutaupyta 3,9 TWh, t. y. 33,7 proc. Auditorių skaičiavimais, Vyriausybei nesiimant papildomų veiksmų, tikslas nebus pasiektas. Tokiu atveju Lietuvai gresia sankcijos – viena iš jų – 0,6 mln. Eur vienkartinė bauda. Ypač svarbu tai, kad ateityje taupymo reikalavimai tik didės, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas“.
„Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš svarbiausių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų, kuriuo siekiama turėti tą patį gyvenimo sąlygų lygį, pagaminti prekę ar paslaugą sunaudojant mažiau energijos. Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti, remiantis Eurostatu, yra 1,88 karto didesnis negu ES vidurkis“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.
Audito metu nustatyta, kad taupymo priemonių įgyvendinimas vėluoja pirmiausia dėl dvejus metus užtrukusios būtinos teisinės aplinkos sukūrimo, o šių priemonių įgyvendinimas iki šiol nėra tinkamai koordinuojamas. Keturios iš septynių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių nebuvo pradėtos vykdyti iki 2016 m. pabaigos. Trys naujos priemonės, turinčios generuoti 48 proc. sutaupymų, buvo patvirtintos ir pradėtos vykdyti likus mažiau nei pusei įgyvendinimo laikotarpio (2017 m. pabaigoje). Pažymėtina, jog, prasidėjus audito procedūroms, pastebimas ryškus priemonių įgyvendinimo postūmis, tačiau būtino spurto dar nėra, todėl išlieka tikslo nepasiekimo rizika.
Auditoriai pastebi, kad, vykdant Viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014–2017 m. nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Vėluojant vykdyti programą neužtikrinama, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama mažiausiai 3 proc. šių pastatų. Specialistai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos Aplinkosaugos audito darbo grupė (angl. EUROSAI WGEA) taip pat atlieka auditą – vertina, ar šalys yra pasirengusios įgyvendinti ir laikytis viešojo sektoriaus pastatų energinio naudingumo reikalavimų, įtvirtintų energijos vartojimo ir pastatų energetinio efektyvumo direktyvose. Auditą planuojama baigti ir rezultatus pristatyti iki š. m. spalio mėnesio.
Valstybės kontrolės duomenimis, įgyvendinant priemonę Daugiabučių namų atnaujinimo programa, turinčią generuoti 2,67 TWh energijos sutaupymų (arba beveik 23 proc. visų sutaupymų), iki 2016-ųjų pabaigos jau buvo sutaupyta 2,1 TWh (arba beveik 18 proc. visų sutaupymų), t. y. daugiausia iš visų energiją taupančių priemonių. Jos įgyvendinimui 2014–2017 m. jau investuota 513 mln. Eur. Daugiabučių namų atnaujinimo fonduose 2017 metų pabaigoje buvo likę 87,8 mln. Eur, todėl, įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytą tikslą atnaujinti po 500 daugiabučių kasmet, tikėtina, kad šių lėšų nepakaks. Todėl valdant riziką, būtina numatyti atitinkamą lėšų poreikį.
Siekiant, kad energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje numatyti tikslai būtų pasiekti laiku, Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į tai, jog reikalinga nuolatinė energijos efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo stebėsena ir efektyviai veiktų esamos ir papildomos priemonės. Tam būtinas visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas, veiksminga priežiūros sistema ir parlamentinė kontrolė.
Valstybės kontrolės inf.
