Valstybė rengiasi kvartalinei renovacijai: ar tikrai aiškūs jos tikslai? (1)

Energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras, Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojas Ramūnas Gatautis  (toliau – R.G.) nemažam skaičiui Aplinkos ministerijos (AM), Būsto energijos taupymo agentūros specialistų ir kitų atsakingų institucijų nusiuntė savo kritiškus komentarus AM parengtam „Kvartalų energinio efekyvumo didinimo programos“ projektui. Modernizacijos eksperto pastabas esminiams kvartalinės renovacijos principams skelbiame ir mes.

KVARTALŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMA

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos (toliau – Programa) paskirtis – skatinti savivaldybes įgyvendinti kompleksines energinį efektyvumą didinančias ir kitas priemones, siekti darnaus energijos šaltinių¹ panaudojimo šalies gyvenamosiose vietovėse, gerinti gyvenamosios aplinkos būklę, pritaikant ją įvairių socialinių gyventojų grupių poreikiams, mažinti socialinę atskirtį regionuose².

R.G. (1): Reikia siekti ne darnaus energijos šaltinių panaudojimo, o persenusią miestų pastatų ir inžinerinių tinklų įrangą, kaip vientisą mechanizmą, atnaujinti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams ir standartams. Energijos (šiluma, elektra, dujos, vanduo, nuotekos, teritorijų apšvietimas, atliekų utilizavimas) gamybos, perdavimo ir vartojimo grandys turi darniai derėti tarpusavyje ir tik tada bus galima turėti efektyvią sistemą. O ne vien energijos šaltinių. Šilumos tiekėjai, kuriuos prižiūri Energetikos ministerija, turi ir nuolat atnaujina Šilumos specialiuosius planus. Aplinkos ministerijos atsakomybė yra pastatai ir vandens tiekimas (irgi yra spec. planai). Klausimas, kaip bus sustyguotas kvartalų renovacijos mechanizmas ir ar nebus užstrigta ministerijų ginčuose dėl atsakomybės ribų?

R.G. (2): Reiktų papildyti, kad vienas tikslų yra pastatų ir miesto inžinerinių tinklų atnaujinimas. Nes tiek pastatai, tiek požeminiai tinklai yra labai prastos būklės.
Bandymas visą programą sieti tik su energinio efektyvumo didinimu gali programą pasmerkti nesėkmei, nes bus konstatuota, kad esant pigiai energijai „investuoti neapsimoka“. Su JESSICA programos propagavimu (ją siejant išskirtinai su energijos efektyvumo didinimu) jau buvo padaryta klaida. Kodėl ją reiktų dar kartą pakartoti?

2. Programa susijusi su 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1), kurioje nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 metais būtų pasiektas Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse 20 procentų energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą, 5 straipsnio nuostatomis.

3. Programoje vartojamos sąvokos:

3.1. Kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.³

R.G. (3): Labai jau neišsamus apibrėžimas. Pirmas ir pagrindinis kvartalo bendras vardiklis yra antžeminės ir ypač požeminės infrastruktūros bendrumas. Kvartalas gali būti išvagotas skersai inžinerinių komunikacijų koridorių ir vis tiek būti vientisu kvartalu, o jo atskirai paimtas gabalas, apribotas vandens telkinių, inžinerinių koridorių ar želdinių, nebus joks kvartalas. Politikų bandymai paskelbti kvartalais 5 daugiabučių namų grupes nuves į sumaištį ir tik sukompromituos gerą siekį. Sovietiniais metais daugiabučiai ir buvo projektuojami bei statomi kvartalais, tokiais atvejais net nereikia iš naujo atradinėti kvartalų ribų.
Šiame dokumente reikia iš esmės ir atsakingai suformuluoti naują kvartalo apibrėžimą ir jo kriterijus.

3.2. Savivaldybės kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa (toliau – Savivaldybės programa) – savivaldybės tarybos patvirtintas dokumentas, kuriuo siekiama kompleksiškai atnaujinti atrinktą kvartalą (didinti jame esančių pastatų ir su jais susijusių infrastruktūros objektų energinį efektyvumą, gerinti gyvenamąją aplinką, pritaikant ją įvairių socialinių gyventojų grupių poreikiams, spręsti privažiavimo ir automobilių parkavimo klausimus), šiuo tikslu planuojant, naudojant įvairius finansavimo šaltinius⁴.

R.G. (4): Arklys pastatytas ne iš tos vežimo pusės. Savivaldybė pirmiausia turi patvirtinti ne vieno atskirai paimto kvartalo programą, o parengti viso miesto sudalinimo kvartalais, remiantis aiškiais, urbanistiškai racionaliais kriterijais, planą. Antras žingsnis – kvartalų atnaujinimo eiliškumo nustatymas, vėlgi remiantis labai aiškiais kriterijais (pradedant pastatų ir inžinerinių tinklų nusidėvėjimo lygiu ir baigiant miesto vystymo planais, ypač miesteliuose, iš kurių daug žmonių emigravo ir bandymai atstatyti visą infrastruktūrą baigsis ekonomine katastrofa (ar vandenvalos projektų už ES pinigus rezultatai, kai paaiškėjo, kad jie per didelių pajėgumų ir nėra pinigų jiems išlaikyti mūsų nieko neišmokė?).
Jei šios programos rengėjai ir planuoja atnaujinti tik vieną kvartalą kiekvienam mieste – tai visiškai neracionalus sprendimas technine, ekonomine, urbanistine prasme. Ir netgi kriminaline, nes jei miesto žmonės žinos, kad bus atnaujinamas (t.y. investuojami „valdiški“ pinigai) į vienintelio kvartalo infrastruktūrą, tai nuožmios kovos dėl to, kuris gi kvartalas bus tas laimingasis, yra neišvengiamos.

3.3. Savivaldybės programos administratorius (administratoriai) (toliau – Administratorius) – savivaldybės tarybos paskirtas asmuo (savivaldybės įsteigtas viešasis pelno nesiekiantis juridinis asmuo, savivaldybės įstaiga arba kita savivaldybės kontroliuojama įmonė⁵).

R.G. (5): Iš karto pritariu, kad savivaldybė privalo turėti atsakingą asmenį (o dar geriau skyrių) atsakingą už miesto renovavimo kvartalais proceso valdymą. Tačiau, kad pakaks administratorium paskirti savivaldybės komunalinio butų įmonę, tai taip tikrai nebus. Akivaizdus pavyzdys – didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių komunalinių UAB-ų „pažangūs rezultatai“ modernizuojant daugiabučius. Skaičiai yra apgailėtini. Nėra jokios priežasties nustatyti, kad administratoriais gali būti tik savivaldybės įmonės, turėsiančios išskirtines monopolines veiklos sąlygas. Tai tiesus kelias korpupcijai.
Kiekvieno kvartalo atnaujinimo projekto administratorius turi būti atrenkamas konkurso būdu, o konkurse gali dalyvauti bet kokia įmonė, galinti įrodyti, kad ji pajėgi įgyvendinti kvartalo atnaujinimo projektą.

3.4. Kitos Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.

II SKYRIUS
ESAMA SITUACIJA

4. Lietuvoje gyvena apie 3 milijonus gyventojų iš kurių apie 65 proc. gyvena daugiabučiuose pastatuose. Didžioji dauguma daugiabučių (daugiau nei 80 proc.) buvo pastatyti 1960-1990 metais, kuomet statybos procesai buvo vykdomi menkai vertinant kokybės bei energinio efektyvumo reikalavimus⁶.

R.G. (6): Kažin ar korektiška. Buvo ne „menkai vertinami reikalavimai“. Tiesiog buvo kitokie reikalavimai, kurie labai skiriasi nuo šiandieninių.

5. 2004 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir pradėjo įgyvendinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, kuria siekiama skatinti įgyvendinti energiją taupančias priemones daugiabučiuose pastatuose. Pagal šią programą įgyvendintų projektų patirtis rodo, kad pritaikius standartinį energinio efektyvumo priemonių paketą (sienų ir stogų šiltinimas, langų ir durų keitimas bei šildymo sistemų modernizavimas) atnaujintuose daugiabučiuose yra sutaupoma apie 50 proc. energijos⁷.

R.G. (7): Ar planuoja Aplinkos ministerija atlikti ir paskelbti nors vieną studiją su konkrečiais tyrimais, kas kada kur modernizavo, kokios priemonės įdiegtos, kokią tai turėjo įtaką pastato energetiniam balansui? Ir ne tik daugiabučiams, bet ir viešiesiems pastatams. Nes dabar net rengiant valstybinę programą nėra nė vieno korektiškai parengto dokumento, nėra į ką dėti nuorodos.

6. 2013 metais pradėtas įgyvendinti naujasis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo modelis, pagrįstas aktyviu savivaldybės institucijų dalyvavimu daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) procese. Šio modelio esmė yra ta, kad savivaldybėms buvo pasiūlyta atrinkti labiausiai neefektyviausius energijos vartojimo atžvilgiu daugiabučius pastatus, pastatytus iki 1993 metų, parengti jų atnaujinimo projektus. Savivaldybės buvo skatinamos rengti savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programas, atitinkančias Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, paskirti jų įgyvendinimo administratorius ir įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Šio modelio įgyvendinimas labai pasiteisino⁸ ir per dvejus šio modelio įgyvendinimo metus visos šalies savivaldybės atrinko apie 3000 neefektyviai energiją vartojančių daugiabučių pastatų, patvirtinto savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas. Naujo modelio įgyvendinimo metu buvo sukurtos naujos techninės, metodinės ir organizacinės priemonės, kuriomis pasinaudojusios savivaldybės ir jų paskirtieji programų įgyvendinimo administratoriai padidino savo kompetencijas rengiant ir įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo projektus bei programas⁹.

R.G. (8): Kur galima gauti ir paskaityti nepriklausomų ekspertų parengtą kvalifikuotą vertinimo ataskaitą, kurioje vienareikšmiškai padaryta išvada „modelio įgyvendinimas labai pasiteisino“? Kur?

R.G. (9): Viso 6 punkto tekstas iš esmės yra bereikšmis. Kam jis čia įdėtas?

7. Viešosios paskirties pastatai (mokymo ir švietimo, gydymo ir administracinės ir kt. paskirties) daugiausiai buvo atnaujinami 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos lėšomis dažniausiai investuojant tik į energiją taupančias priemones. Prasidėjus naujai 2014–2020 metų ES finansinei perspektyvai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa) buvo nuspręsta ir viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų finansavimui pradėti taikyti finansinės inžinerijos priemonę kaip ir daugiabučių namų modernizavimui, t.y. investuotos lėšos į energijos vartojimą didinančius projektus turi būti sugrąžintos sutaupytomis už energiją lėšomis, o sugrąžintos lėšos turėtų finansuoti naujus energiją taupančius projektus. Todėl buvo nuspręsta naujo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo modelio principus pritaikyti ir savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimui, tai integruojant į savivaldybių patvirtintas energinio efektyvumo didinimo programas¹⁰.

R.G. (10): Dvi rimtos problemos:

1. Investuojant tik į energiją taupančias priemones, viešųjų pastatų modernizavimas atliekamas tik iš dalies, nes nėra mechanizmo, kaip finansuojama kita pastato kapitalinio remonto dalis, nepatenkanti po energetine dalimi. Todėl pastatai arba paliekami pusiau sutvarkyti, arba nemodernizuojami apskritai. Abu rezultatai yra blogi.
2. Jei ir vėl vienintelis kriterijus yra energijos efektyvumo didinimas, esant žemoms naftos kainoms skolinimas savivaldybių pastatų atnaujinimui ekonomiškai bus nepasiteisinantis. Procesas sustos neprasidėjęs.

Savivaldybėms priklausančių pastatų, pirmiausia darželių ir mokyklų, modernizavimą galėjo iš esmės spręsti ESCO sistemos sutvarkymas. Tačiau Lietuva – vienintelė šalis per visą Europą, sugalvojusi, kad ESCO gali būti taikomas tik vyriausybei priklausantiems pastatams ir jokiu būdu ne savivaldybėms ar daugiabučiams…

8. Minėtų programų įgyvendinimo metu pastebėta, kad modernizuojant atskirus pastatus energinio efektyvumo naudą jaučia tik atnaujintų pastatų savininkai (naudotojai), tačiau tai neturi didelės įtakos savivaldybės ar šalies mastu. Todėl tikslinga laipsniškai pereiti prie kompleksinių energinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimo, kurios suteiktų galimybes ženkliai sumažinti energijos gamybos, tiekimo bei vartojimo poreikius, šiuo tikslu rengiant atskirų bendrais infrastruktūros objektais susietų teritorijų (kvartalų) energinio efektyvumo didinimo programas, kompleksiškai modernizuojant pastatus, infrastruktūros (šilumos gamybos ir tiekimo, viešųjų erdvių ir gatvių apšvietimo) objektus ir sutvarkant gyvenamąją aplinką.

III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINYS, VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

9. Programos tikslas – kompleksiškai atnaujinti kvartalus didinant juose esančių pastatų ir infrastruktūros objektų energinį efektyvumą, pagerinti gyvenamąją aplinką, tuo užtikrinant urbanizuotų teritorijų kokybinę būklę.

10. Tikslo pasiekimo vertinimo kriterijus – kompleksiškai atnaujinus kvartalą energijos vartojimo efektyvumas padidintas ne mažiau kaip 20 procentų¹¹.

R.G. (11): Jei tai vienintelis kriterijus – programa pasmerkta žlugimui.

11. Uždavinys tikslui pasiekti – atrinkti ir atnaujinti (modernizuoti) atrinktam kvartale esančius daugiabučius namus ir viešuosius pastatus¹², inžinerinę infrastruktūrą, apimančią gatvių apšvietimo tinklus ir pagal galimybes atnaujinti kvartale esančius šilumos gamybos ir tiekimo sistemas¹³, sutvarkyti žaliąsias teritorijas, spręsti privažiavimo ir automobilių parkavimo klausimus.

R.G. (12): Norint pasiekti rezultatą, tvarkyti reikia VISUS kvartalo pastatus, ne vien tik daugiabučius ir mokyklas. Ar administracinės, maitinimo, prekybos paskirties gali likti apgriuvę ir kiauri?

R.G. (13): Jei inžinerinė infrastruktūra apibrėžiama tik kaip šilumos tinklai ir apšvietimo tinklai, tai yra grubi klaida. Jei jau kvartale kasinėjami grioviai požeminėms komunikacijoms atnaujinti, tvarkomi turi būti VISI tinklai, pirmiausia – vandens ir nuotekų. O taip pat elektros, dujų, ryšių, atliekų šalinimo. Turi būti sutvarkyti šaligatviai, vaikų žaidimo aikštelės, dviračių takai. Didžiuosiuose miestuose labai bloga situacija yra su lietaus nuotekų sistemomis. Jei jau imamasi tvarkyti kvartalą, ji sturi būti sutvarkytas ne dalinai, o visas. Ką ir kaip tvarkyti, kiekvienas tinklo turėtojas žinos pats. Kriterijus – kad po kvartalo atnaujinimo kasinėjimų jame dėl įrangos gedimų ir avarinių remontų nebūtų bent 15 metų, arba leidimas kasinėjimui kainuos itin brangiai.

12. Uždavinio pasiekimo vertinimo kriterijus – parengtos ir pradėtos įgyvendinti atskirų kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos iki 2020 metais – 60 programų¹⁴.

R.G. (14): Turi būti patvirtintas ilgalaikis kiekvieno miesto modernizavimo kvartalais planas, parengti dokumentai reglamentuojantys: kas už ką atsakingas kiekviename proceso etape ir kokios pasekmės gresia nesilaikant plano ar vienam iš dalyvių trukdant jį įgyvendinti, kaip savivaldybės laiku finansuoja ir rengia teritorijų planavimo dokumentus, kaip infrastruktūros tinklų turėtojai rengia atskirų kvartalų atnaujinimo projektus ir įsitraukia tai į savo paslaugų tarifus, kaip finansuojamas kvartalų gerbūvio atnaujinimas, kaip atrenkami atskirų kvartalų projektų administratoriai, kokie jų įgaliojimai ir teisės (ar jis galės paduot į teismą savivaldybę už laiku nepatvirtintus teritorijų dokumentus?) ir t.t.
Tam, kad kiekviena asavivaldybė pasitvirtintų tokį ilgalaikį planą, visas reikalingas dokumentų paketas turi būti kruopščiai parengtas, išdiskutuotas ir patvirtintas Vilniuje. Taip, kaip tai buvo daroma, pvz. su šilumos spec.planais. Tada savivaldybės, turėdamos aiškias instrukcijas, parengs kievieno miesto planus. Tai yra didelės apimties uždavinys ir jis turi būti daromas atsakingai. Todėl šis 3 lapų „kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos“ juodraštis atrodo, švelniai tariant, keistas ir neišbaigtas.

IV SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR STEBĖSENA

13. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Programos įgyvendinimo tarpinstitucinį priemonių planą.

14. Programos įgyvendinime dalyvauja:

14.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri atsakinga už daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimą;

14.2. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, kuri atsakinga už valstybei priklausančių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo, energijos gamybos ir tiekimo infrastruktūros objektų ir gatvių apšvietimo tinklų modernizavimą;

14.3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir įgyvendina priemones, siekiant regionų socialinės ir ekonominės plėtros;

14.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri formuoja valstybės politiką transporto sistemos funkcionavimo ir visų rūšių transporto infrastruktūros plėtros srityje ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

15. Savivaldybių programas rengia ir įgyvendina savivaldybės. Savivaldybių programos rengiamos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas metodines rekomendacijas ir kriterijus kvartalų atrinkimui bei kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos parengimui (toliau – Rekomendacijos). Atrinkus kvartalus įvertinama juose esančių pastatų ir inžinierinės infrastruktūros objektų (įskaitant ir šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, vandens, nuotekų, lietaus kanalizacijos, elektros tinklus ir kt.) būklė bei kiti kvartalo atnaujinimo poreikiai (gatvių ir šaligatvių sutvarkymas, apšvietimo tinklų atnaujinimas, parkavimo vietų įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių, žaliųjų teritorijų sutvarkymo poreikis, o taip pat aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams užtikrinti ir kt.).

16. Parengtos Savivaldybių programos tvirtinamos savivaldybių tarybose, skiriamas šios programos įgyvendinimo administratorius (toliau – Programos administratorius) ir sukuriamas programos įgyvendinimo priežiūros komitetas. Esant skirtingiems atnaujinamų pastatų ar inžinierinės infrastruktūros savininkams, savivaldybės gali paskirti kelis Programos administratorius.

17. Savivaldybės paskirtasis Programos administratorius rengia detalų Savivaldybės programos įgyvendinimo planą (toliau – Planas), kuriame turi būti numatytas atskirų objektų energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo laiko grafikas, lėšų poreikis, galimas lėšų šaltinis bei atsipirkimo laikotarpis. Savivaldybių programų atitiktį Programai ir Rekomendacijoms vertina viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“.

V SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMAS

18. Savivaldybių programos finansuojamos naudojant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programai įgyvendinti skirtas lėšas, taip pat valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, ES fondų, tarptautinių organizacijų, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšas, skirtas finansuoti infrastruktūros objektų modernizavimą ir gyvenamosios aplinkos sutvarkymą.

• Temos: Daugiabučiai, Energinis efektyvumas, Renovacija