Vidmantas Janulevičius yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas
Spalio 4–6 dienomis Malagoje, Ispanijoje, vyko didžiausias europinis pramonei skirtas renginys „ES pramonės dienos“ (angl. EU Industry Days). Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius buvo pakviestas pasisakyti Europos Komisijos organizuojamo renginio plenarinėje sesijoje apie naujas Bendrijos bendravimo ir bendradarbiavimo formas su Kinija.
Pasak LPK prezidento, Europos pramonės atstovų diskusija apie mūsų visų laukiančia ekonominę ateitį, – ypač diskusija apie bendradarbiavimą su Kinija, – yra gana komplikuota. Kinijos dalis kritinių gamtinių išteklių rinkoje siekia apie 43 proc., o Europos Sąjunga (ES) iš jos importuoja net 53 proc. visų šių išteklių. Kinija dominuoja pasaulyje ir kritinių gamtinių išteklių perdirbimo sektoriuje. V. Janulevičius pažymėjo, kad Europoje ilgai buvo skaičiuojamos naudos, bet liko neįvertintos grėsmės.
„Kinija, visi suprantame, nei silpnas, nei lengvas varžovas, ypač kai kalbama apie atsinaujinančios energetikos ir švarių technologijų sektorius. Bet laikai, kai laikėme ją patikima partnere, negrįžtamai praėjo, ir laikas daryti namų darbus. Kad Kinija stipri, rodo tai, kad jos investicijos į žaliosios energijos sektorių siekia apie pusę visų pasaulyje šios krypties investicijų. Ji absoliučiai dominuoja saulės elektrinių, elektrinių baterijų ir elektrinių automobilių tiekimo rinkoje. Nebe laikas „žavėtis“ Kinijos stiprybėmis, atėjo laikas augintis ES atitinkamų sektorių raumenis. Todėl svarbu pasakyti sau ir visiems kitiems, kad ES pati pajėgi ir privalo užsitikrinti pramonės plėtrą čia, Europoje. Nes be stiprios pramonės nebus ir stiprios gynybos pramonės“, – keliems šimtams susirinkusių Europos institucijų, valstybių narių, verslo ir mokslo atstovų sakė LPK prezidentas.
V. Janulevičiaus nuomone, ES turi tapti žiedinės ekonomikos lyderė: „Negalime pamiršti, kad ES nėra turtinga išteklių, todėl ji pati turi tapti panašia į Japoniją, kurioje, dėl specifinės geografinės šalies padėties ir išteklių stokos, natūraliai formavosi išteklių tapymo strategijos, būdai ir metodai (kaip lean). Šiuo požiūriu Europos Sąjunga turi tapti „naujoji Japonija“.
Pasak jo, svarbūs jau nebe tik klimato kaitos tikslų įgyvendinimo siekiai, bet ir naujos kartos pramonės „išteklių kraujotakos“ rato efektyvumo užtikrinimas.
„Uždaryti ES rinką Kinijos gamintojams – ne išeitis. Dabartinių iššūkių akivaizdoje, sutraukyti visus nusistovėjusius gamybinius ir prekybinius ryšius gali būti pernelyg skausminga. Bet turime tapti atsargesni ir saugoti savo rinką ir savo investicijas į ateitį. Ypač privalome saugoti savo strateginius sektorius ir technologijas: pažangių puslaidininkių, dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų, biotechnologijų, gynybos ir bevielių elektros perdavimo technologijų sektorius. Europos išradimai ir inovacijos šiose srityse turi būti ir įgyvendinamos čia ir niekur kitur. Tas pats pasakytina ir apie europines investicijas. Viskas, kas kuriama pasitelkus europinį struktūrinį ir kitokį finansavimą, turi būti ir įgyvendinama Europoje, ir turi padėti vystyti būtent europietišką produkciją“, – akcentavo V. Janulevičius.
Kitas laibai svarbus ir reikalingas sprendimas, anot LPK prezidento, – teisingos ir skaidrios konkuravimo sąlygos ES.
„Nepamirškime, kad konkurencija yra inovacijų ir efektyvumo didinimo variklis. Suraskime būdus efektyviai diversifikuoti tiekimo grandines, vėl atnaujinkime buvusius sėkmingus prekybos ryšius su Lotynų Amerikos ir Afrikos šalimis. Užsiduokime sau klausimą, kodėl mes kažkokiu momentu pasitraukėme iš šių rinkų. Žinau ir matau iš mūsų visų diskusijų, kad grėsmės jau suvokiamos teisingai, kaip ir galimybės. Mes stiprūs ir galingi, kai esame vieningi“, – pažymėjo V. Janulevičius.
