Po gaisro renovuotame socialinių būstų pastate „Greenfield Tower“, kurio fasadas buvo apdailintas aliuminio kompozito plokštėmis „Reynobond PE“, sudarytomis iš dviejų aliuminio lakštų ir degaus polietileno sluoksnio tarp jų, sukrusta ir Lietuvoje. Paskelbta, kad aiškinamasi, ar nėra mūsų rinkoje Londone pagarsėjusių fasado apdailos plokščių. Būtent tokių tikrai nerasta, tačiau specialistams toks „uolumas“ sukėlė šypseną – Lietuvoje yra nemažai viešosios paskirties ir gyvenamųjų pastatų, kurie po renovacijos padengti galimai degiomis fasado plokštėmis, bet į tai mažai reaguojama.
Problemą sprendžia baudomis
Maždaug prieš dvejus metus žurnalo „Statyba ir architektūra“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos iniciatyva buvo pradėtos diskusijos dėl statybose naudojamų medžiagų kokybės. Atkreiptas dėmesys, kad importuojamų statybinių medžiagų ir gaminių deklaruojamos ypatybės yra kur kas prastesnės, nei pažymima oficialiuose dokumentuose.
Daugiausia įtarimų dėl deklaruojamų ypatybių realaus neatitikimo sulaukė importuojamas polistireninis putplastis, plastikiniai kanalizacijos vamzdžiai ir fasado apdailos kompozitinės plokštės. Pastarosios, kaip įtarta, dažnai neatitinka keliamų degumo klasės reikalavimų.
Pasitarimuose, kuriuose dalyvavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Statybos produkcijos sertifikavimo centro, įvairių su statybomis susijusių asociacijų atstovai, buvo keliamas konkretus klausimas – kaip galima patikrinti, ar naudojamos tinkamos ir saugios statybinės medžiagos. Dažnai prieita prie išvados, kad valstybinės institucijos yra bejėgės arba nenori pernelyg apsisunkinti, spręsdamos šiuos klausimus.
Susirinkimuose Statybos produkcijos sertifikavimo centro atstovai ne kartą pateikė pavyzdį – modernizuotos kelios vaikų ugdymo įstaigos ir įtariama, kad jos uždengtos gaisrinės saugos reikalavimų neatitinkančiomis fasadų apdailos plokštėmis, kitaip tariant – degiomis plokštėmis. Tarp įtarimus sukėlusių objektų – mokykla Anykščiuose, vaikų darželis Panevėžyje, gimdymo namai Šiauliuose.
Tačiau nustatyti, ar iš tiesų šie objektai uždengti pavojų keliančiomis medžiagomis, valdiškoms institucijoms yra sudėtinga. Pasirodo, tam, kad būtų galima bandymams paimti medžiagos pavyzdį, reikalingas statomo ar renovuojamo objekto savininko sutikimas.
„Buvo paprašyta Anykščių mokyklos vadovų, kad būtų leista ištirti fasado plokščių pavyzdį ir nustatyti, ar jos nekelia grėsmės. Vadovai už galvų susiėmė – kam to reikia? Jie išsigando, kad nustačius, jog panaudotos fasadų plokštės yra degios, reikės jas visas nuimti ir pakeisti nedegiomis. Tuomet reikės iš naujo organizuoti darbų procesus, koreguoti projektus, galbūt netgi grąžinti Europos Sąjungos fondų skirtus pinigus. Žodžiu, nuspręsta neleisti nieko tirti ir palikti viską, kaip yra“, – tokią situaciją pasitarimuose ne kartą pasakojo Statybos produkcijos sertifikavimo centro atstovai.
Paprašyti pakomentuoti situaciją, ar tikrai nebuvo leista ištirti galimai degių fasado plokščių, Anykščių mokyklos vadovai nenorėjo nieko aiškinti, patarė kreiptis į savivaldybę. Ten atsakymo taip pat negauta, nes darbai atlikti dar esant ankstesnės kadencijos vadovams.
Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis irgi ne kartą yra kreipęsis į valstybines institucijas, rodydamas konkrečius pavyzdžius, kuriuos reikėtų išnagrinėti, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių. Tačiau konkrečių veiksmų nesulaukiama.
„Kaip rinkoje atsiranda pavojingų medžiagų? Lemia tik vienas veiksnys – kaina. Užsakovai linkę rizikuoti, jeigu juos tenkina kaina. Net ir žinodami, kad dokumentai neatitinka tikrovės, bet kaina tenkina, jie sutinka pirkti pigesnius gaminius“, – sakė R. Apulskis.
Jo teigimu, labai daug pažeidimų gali būti renovuojamuose daugiabučiuose, nes čia labai svarbus mažiausios kainos kriterijus, o tikrinti fasado apdailos plokščių degumo niekas nenori. Gyventojai ir bendrijų pirmininkai dažniausiai nesupranta tokių niuansų. O jei kuris ir bando įsigilinti ir pakovoti, tai dažniausiai patiria tokį spaudimą, kad noras greitai praeina. Spaudimas, anot R. Apulskio, būna ir iš rangovų, ir iš techninių prižiūrėtojų.
„O jeigu kuris objektas ir patikrinamas, randama neatitikimų – išrašoma poros šimtų eurų bauda ir atrodo, kad problema išsprendžiama“, – piktinosi Legalaus verslo aljanso vadovas.
Akiratyje – modernizuojami pastatai
„Statyba ir architektūra“ pasidomėjo, kaip į pranešimus apie medžiagų neatitikimą ir galimą grėsmę reaguoja valstybinės institucijos. Įspūdis – tarsi sulėtinto veiksmo kine.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kartu su statybų inspektoriais praėjusiais metais atliko 3 patikrinimus, siekdami išsiaiškinti, ar statybose naudojamos apdailos medžiagos atitinka deklaruotas gaisrinės saugos eksploatacines ypatybes. Statybos objektuose tuomet buvo paimti didelio slėgio laminato fasado apdailos plokščių bandiniai. Atlikus minėtų plokščių bandymus Gaisrinių tyrimų centre nustatyta, kad plokščių degumo charakteristikos yra prastesnės, nei deklaruotos ženklinant lakštus ir eksploatacinių ypatybių deklaracijoje. Visa atliktų patikrinimų medžiaga tuomet perduota VTPSI.
Šiuo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei VTPSI ir Aplinkos ministerija renka informaciją apie Lietuvoje atnaujintus ar atnaujinamus ir kitus pastatus su fasadų sistemomis, kuriose panaudoti ar numatoma naudoti tos pačios arba panašios naudojimo paskirties, medžiagiškumo ir konstrukcijos, kaip „Grenfell Tower“ pastate Londone, statybos produktus.
Surinkus šią informaciją ir įvertinus visas rizikas, tokias kaip pastato aukštingumas, jo fasadui keliami gaisrinės saugos reikalavimai, panaudotos sistemos eksploatacinės ypatybės, bus sprendžiama dėl šių sistemų ar jų komponentų bandymų ir vertinimo atitikčiai deklaruotoms eksploatacinėms ypatybėms bei nustatytiems gaisrinės saugos reikalavimams veiksmų. Jei prireiks bus keičiami teisės aktai, informuojama visuomenė.
VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Lina Staškevičienė pasakojo, kad įprastai fasadų apdailos medžiagų degumo ypatybės tikrinamos sulaukus skundų. Tiesa, jų nėra daug. VTPSI apie galimai naudojamas degiąsias apdailos medžiagas Vilniaus apskrities statybų inspektoriams šįmet pranešta šešis kartus.
Statybų inspektoriai reaguoja į visus skundus. Į statybų aikšteles įprastai vyksta statybų inspektorius, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas, PAGD ir Gaisrinių tyrimų centro specialistai. Šie vertina, ar tinkamas mėginys paimtas bandymams.
Apie būsimą vizitą informuojami statytojo ir rangovo atstovai, kurie ne šiaip sau dalyvauja imant mėginį bandymams. Jie turi teisę nurodyti, iš kurios vietos paimti mėginį, ir netgi patys tą padaryti.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai įformina šį veiksmą ir mėginį gabena į Gaisrinių tyrimų centro laboratoriją, kur maždaug mėnesį atliekami bandymai.
Jei paaiškėja, kad apdailos plokščių deklaruojama A degumo klasė iš tiesų tėra, pavyzdžiui, C, fasadų apdailos darbai stabdomi tol, kol medžiagos pakeičiamos į tinkamas.
L. Staškevičienės teigimu, praktikoje nėra pasitaikę atvejų, kad statytojas ar rangovas priešintųsi mėginio paėmimui.
Daugiau savininkų – didesnės problemos
Statybų inspektoriams kur kas sudėtingiau susitarti su jau eksploatuojamų pastatų savininkais. Dėl teisinio reglamentavimo spragų nė viena institucija neturi pakankamai įgaliojimų, kad galėtų valdytoją įpareigoti pateikti mėginį bandymui. Nenuostabu – administracinio pastato valdytojai baiminasi antireklamos ar kad nuomininkai sužinos, jog vienas ar kitas pastatas galimai nėra saugus.
Keli ar keliolika daugiabučio savininkų nesutinka su gresiančiomis išlaidomis: mat nulupus 15 kv. metrų ploto plokščių, jos turės būti pakeistos naujomis.
Iš šįmet atliktų šešių bandymų patvirtinti du atvejai, kuomet naudotos apdailos plokštės neatitiko deklaruotų degumo ypatybių. Vienu atveju buvo surašytas privalomasis nurodymas pakeisti sumontuotas plokštes tinkamomis. Pastato savininkas užginčijo tyrimų rezultatus, šiuo metu vyksta teisminis procesas. Antruoju atveju apdailos medžiagos buvo tik ką atvežtos į statybvietę, jos buvo pakeistos kito gamintojo medžiagomis.
Statytojas privalo informuoti VTPSI apie tai, kad įvykdė statybų inspektoriaus nurodymus, pateikdamas naujai atvežtų apdailos medžiagų eksploatacinių ypatybių deklaracijas. Jei šios nesukelia įtarimų, juolab jei medžiagų tiekėjai neįrašyti į rizikingųjų sąrašą, pakartotinio bandymo gali ir neprireikti.
Didžiausias gaisro pavojus – daugiaaukščiuose pastatuose, iš kurių kilus gaisrui nėra paprasta evakuotis. Vieno ar dviejų aukštų pastatai, o tokiuose įprastai veikia mokyklos ar darželiai, nėra labai rizikingi objektai, tačiau, užtikrino pašnekovė, atsižvelgiant į tai, kad ugdymo įstaigose dienas leidžia vaikai, į kiekvieną skundą būtų išsyk sureaguota. Tiesa, kol kas įtarimų dėl darželių ar mokyklų apdailai panaudotų degiųjų medžiagų nebuvo gauta.
Rudenį aplinkos ministro įsakymu buvo suburta komisija, kuri atrinko dešimt pastatų (ligoninių, slaugos namų, mokyklų, darželių, sanatorijų). Visų pirma buvo surinkta visa informacija, kur ir kokios apdailos medžiagos panaudotos. Anot VTPSI specialistės, įtarimų sukėlė kai kurie dokumentai, statytojai ne visais atvejais netgi galėjo pateikti deklaracijas, kurios patvirtintų panaudotų apdailos medžiagų degumo klasę. Netrukus bus siūloma pastatų savininkams savo lėšomis atlikti medžiagų degumo bandymus. Bent kol kas šie geranoriškai sutinka. O ir atsakyti nebūtų paprasta – juk tikrintos institucijos valstybinės.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 1.
