Nusprendę atnaujinti savo daugiabutį namą gyventojai dažniausiai renkasi mažiau investicijų reikalaujančias, standartines priemones: fasado šiltinimą, stogo sutvarkymą, langų keitimą, balkonų stiklinimą, šildymo sistemos pertvarkymą. Rečiau ryžtasi diegti atsinaujinančius išteklius. Tačiau vieno daugiabučio Lietuvoje gyventojai užsimojo dar daugiau: modernizuodami namą jie sukūrė unikalią šildymo ir vėdinimo sistemą.
Inovacijoms pritarė vienbalsiai
Unikalios sistemos sumanytojas, renovacijos projekto administratorius Vytautas Kazlauskas kuklinasi, kad Amerikos jie neatrado. „Visame pasaulyje tokių sistemų yra įvairių. Nereikia išradinėti dviračio – tiesiog atrastą dviratį reikia pritaikyti mūsų sąlygoms. Taip pat svarbu gyventojų noras ir intervencijų toleravimas“, – sako V. Kazlauskas.
Pasak jo, nelengva yra įtikinti žmones mokėti pinigus, o antras etapas yra juos įkalbėti įsileisti į butus darbininkus, kad pakeistų vamzdynus, įrengtų kitus inžinerinius tinklus, nes yra daug intervencijos. Tačiau gyventojai pasitiki savo daugiabučio namo pirmininku Vytautu Mockevičiumi ir renovacijai pritarė visu šimtu procentų.
Visi Alytaus Žiburio g. 9 namo 55 butai susirinkime balsavo už namo atnaujinimą. Šis, kaip V. Kazlauskas įvardijo – stebuklas, nustebino ir daugiabučių modernizavimo projektus prižiūrinčius Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), ir paskolas teikiančio banko specialistus.
Geoterminė energija žiemą šildo, o vasarą šaldo
Namo administratorius pastebi, kad unikali namo šildymo ir vėdinimo sistema funkcionuoja sujungus tris energijos šaltinius: saulę, šilumos siurblius ir natūralią žemės energiją. V. Kazlauskas sako, kad viskas prasidėjo nuo minties geoterminę energiją panaudoti ne tik šildymui žiemą, bet ir šaldymui vasarą. Nes, pasak jo, nors visi supranta, kad teoriškai galima ir šildyti, ir šaldyti patalpas pasitelkus žemės energiją, įdomiausia buvo sugalvoti, kaip tai realizuoti senos statybos daugiabutyje ir kuo mažiau nepatogumų suteikti gyventojams.
„Šilumos siurblius galima naudoti geoterminiam šildymui, bet mes žemės energiją naudojame ir nepasitelkę šilumos siurblių. Taip išgauname šaltį – tai irgi yra energija, nes kai įsirengiate kondicionierių, žinote, kiek elektros energijos suskaičiuos skaitiklis, tai reiškia, kad kondicionierius gamina šaltį. O čia šaltis ateina iš žemės pasitelkus cirkuliacinį siurblį, ruošiant karštą vandenį – teoriškai dykai. Tai yra trys šilumos energijos šaltiniai ir dvi rūšys, sujungti į bendrą energijos centrą“, – paaiškino V. Kazlauskas.
Tokiu būdu Alytaus daugiabutyje buvo sukurta unikali oro cirkuliacinė sistema, kuri vėsina patalpas naudodama žemės energiją. Administratorius ją vadina pseudorekuperatoriumi. Nes paprastai gamyklinis rekuperatorius yra įrenginys, kuris iš buto ištraukia užterštą orą, o iš lauko įpučia pašildytą tyrą. Tačiau V. Kazlauskas sako, kad iš tiesų rekuperacija yra procesas, kuris gali būti gaunamas ir naudojant dešimt įrenginių – svarbu pasiekti tą patį rezultatą. Įprastai rekuperatorius pašildo orą, o Alytaus daugiabutyje šaldymo procese naudojami ir skysčiai, kurie tą orą ir vėsina, ir pašildo.
Namo administratorius aiškina, kad jų šildymo ir vėdinimo sistema unikali dar ir tuo, kad pasitelkus siurblius iš žemės yra paimamas šaltis, o paskui jis transformuojamas į karštą vandenį. Tokiu būdu skystis panaudojamas du kartus. Vasarą tas šaltis yra perleidžiamas per vėdinimo sistemą, ir taip vėsinamas oras butuose. „Žiemą sistema persijungia, ir orą mes kaip automobilyje šildytuvu pašildome. Jis nėra pučiamas tiesiai iš lauko ir nėra toks ledinis, jo temperatūra – apie 15 laipsnių šilumos“, – aiškino V. Kazlauskas.
Namo bendrijos pirmininkas V. Mockevičius paaiškino, kad į kambarius įpučiamas oras nėra šildomas elektra, nes dėl to išaugtų rekuperacijos kaina. „Mes šildome orą, bet ne dirbtiniu būdu, o panaudodami šiltą tualetų ir vonių orą. Paprastai pro ventiliacijos šachtas šiltas oras išeina į lauką, taigi mes jį gaudome. Ant kiekvieno kaminėlio yra vamzdis, ir viso namo šiltas oras teka į šilumos surinkimo įrenginį, kuris surinktą šilumą grąžina į namo energijos gamybos įrenginius. Ten šiluma yra pakartotinai panaudojama ir imamam iš lauko šaltam orui pašildyti vėdinimo įrenginyje. Ir tas oras nemokamai jau iš jo į butus teka pašildytas“, – sistemos veikimą aiškina V. Mockevičius.
Įrengimas ir tikrinimas užtrunka
Pasak administratoriaus, įrengiant vėdinimo sistemą ir norint gyventojams sudaryti kuo mažiau nepatogumų, nauji vamzdžiai buvo tiesiami iš išorės. Iš vamzdžių buvo formuojamos techninės kolonos, ir jie buvo paslėpti apšiltintame fasade. Kiekviename bute išvestas atskiras vamzdis, taigi ant stogo įrengti 55 kaminai.
Tačiau vėdinimo sistema nėra paprastas reikalas. Pasak V. Kazlausko, kadangi ant šalto paviršiaus kondensuojasi vanduo, kyla kondensacijos pavojus. Todėl labai svarbus tampa rasos taško pagavimo momentas, kad drėgmė neįsimestų į oro tiekimo sistemą. Būtent dėl to ilgai užtrunka sistemos derinimas.
Renovuojant Panevėžio Marijonų g. 31 namo daugiabutį įdiegtos saulės sistemos, kurios leidžia gyventojams nemažai sutaupyti.
Šildymo kaina sumažėjo 3,5 karto
Saulės kolektoriai šiame atnaujintame daugiabutyje, kaip ir kituose, naudojami karštam vandeniui gaminti. Jeigu pritrūksta saulės spindulių, tuomet vanduo yra pašildomas pasitelkus geoterminį šilumos siurblį. Tokiu būdu namas yra nepriklausomas nuo šilumos tinklų, nes šildymą ir karštą vandenį pasigamina pats. Iš išorės namui reikalinga tik elektra ir šaltas vanduo.
V. Kazlausko nuomone, renovuojant daugiabutį geriausia investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius. „Yra investicijos, kurios būtinos, kai neskaičiuojama atsipirkimo nauda, ir yra investicijos, kurios atsiperka. Jeigu investicijos atsiperka, net neturi kilti minčių neinvestuoti. Geoterminis šildymas ir saulės kolektorius yra atsiperkančios investicijos, tiesiogiai mažinančios šilumos kainas, t. y. šiuo atveju naudojimo nemažiname, bet mažiname kainą“, – samprotauja specialistas.
Namo bendrijos pirmininkas V. Mockevičius labai tiksliai apskaičiavo, kiek kainavo vieno kvadratinio metro šildymas prieš renovaciją ir po. Pasak jo, prieš renovaciją (trejų metų vidurkis) vieno kvadratinio metro šildymas, karštas vanduo, pridėjus vadinamojo gyvatuko mokestį, atsiėjo 13,88 euro metams, o modernizavus namą (dvejų metų vidurkis) – 3,47 euro metams.
Žinoma, unikaliausiai Lietuvoje renovuotam daugiabučiui prireikė nemažų investicijų. Iš viso įgyvendintos priemonės (fasadų sienų ir stogo šiltinimas, langų keitimas, balkonų stiklinimas, laiptinės durų keitimas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ir keitimas, atsinaujinančių energijos šaltinių, rekuperacinės sistemos įrengimas), BETA duomenimis, kainavo beveik 770 tūkst. eurų. Tačiau gyventojai investavo 460 tūkst. eurų, nes pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo suteikta 40 proc. valstybės parama.
Tiesa, unikaliai renovuoti daugiabutį užtruko net keletą metų. Investicinį planą reikėjo keisti tris kartus, buvo sušaukta 16 susirinkimų, per kuriuos ir namo pirmininkas, ir administratorius kantriai atsakinėjo į visus gyventojams iškylančius klausimus. Tokia kantrybė pasiteisino – renovacijai pritarta 100 proc. (visi 55 butai).
Šiandien namo gyventojai jau pamiršo klausimą, kada prasidės šildymo sezonas, nes šildymo sistema veikia automatiškai, o ir pats šildymas yra labai pigus. O kad žmonės rezultatu patenkinti, rodo jų veiksmai. Nes po namo renovacijos gyventojai savomis lėšomis įsirengė automobilių stovėjimo aikštelę ir dabar remontuojasi laiptines, kad ir visa juos supanti aplinka būtų sutvarkyta.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 4.
