2006 metais Mažeikių naftoje kilo didžiulis gaisras. Jo metu nuvirto didelė vakuuminio distiliavimo kolona – nuostoliai siekė šimtus milijonų litų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tikėtinai avariją sukėlė degaus produkto gudrono užsidegimas. Jis išsiveržė pro įtrūkimą, kuris galėjo atsirasti dėl korozijos.
Siekiant didesnio saugumo, vystomas autonominis objektų stebėjimas. Įrengus ultragarsinius jutiklius objektuose, galima nuolat sekti ir stebėti objektų būklę. Pagrindinė jutiklių funkcija – perspėti apie gedimus ir defektus. Laiku gavus perspėjimą ir sutvarkius defektą, galima išvengti daug netikėtų nelaimių ir katastrofų.
Šiuo metu tai taikoma dangoraižių būklės stebėjimui, tačiau mokslininkai siekia pritaikyti autonominį stebėjimą ir plačiau: lėktuvams, vėjo jėgainėms, naftos pramonių vamzdynams, tiltams.
KTU tyrėjai kartu su tarptautiniais partneriais iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir kitų šalių vysto projektą, kurio tikslas – plačiau taikyti ultragarsinius jutiklius siekiant stebėti ir išlaikyti objektų saugumą.
„Tikrai įdomūs iššūkiai, kadangi aviacijos kompanijos, kaip Boeing ir Airbus, nori turėti galimybę stebėti lėktuvo būseną jam esant ore. Kaip žmogaus kūnas turi nervų sistemą, taip ir orlaivis, jo fiuzeliažas, sparnai turėtų turėti integruotus jutiklius, kurie būtų sujungti tarpusavyje į duomenų surinkimo analizės ir defektų įvertinimo sistemą, kuri leistų realiu laiku ir pilotams, ir aviakompanijai įvertinti orlaivio būklę.“, – sako prof. dr. Renaldas Raišutis.
