Dėl sparčiai augančios populiacijos pasaulio miestams teks susidurti su dideliais iššūkiais – užtikrinti švarų orą, patenkinti energijos ir vandens išteklių poreikį bei suvaldyti milžiniškus atliekų srautus. Įvertinę tokias ateities perspektyvas Jungtiniai Arabų Emyratai jau kuria visiškai tvarius miestas. O kaip šiuos iššūkius įveiks besiplečiantis Vilnius?
Auganti populiacija
Jungtinių Tautų duomenimis, per artimiausius tris dešimtmečius pasaulio populiacija išaugs dar ketvirtadaliu – nuo 7,7 iki 9,7 mlrd. žmonių. Toks šuolis neišvengiamai darys įtaką planetai ir jos resursams. Labiausiai augantis gyventojų skaičius atsilieps didiesiems pasaulio miestams, tad aplinkai draugiškų sprendimų paieška turėtų tapti vienu svarbiausių prioritetų tokius miestus valdantiems politikams.
Lyderystę siekiant suvaldyti poveikį aplinkai jau demonstruoja Vatikanas ir kelios Šiaurės Europos šalys. Tuo tarpu Jungtiniai Arabų Emyratai kuria pirmąjį pasaulio miestą su nuline CO2 emisija. Masdare – šiame dar statomame mieste į aplinką nebus išmetama jokių atliekų ar kenksmingų medžiagų, o reikalingą energiją iš atsinaujinančių šaltinių miestas gamins savarankiškai.
Remigijus Lapinskas
Tvaraus miesto koncepcija
„Tvarus miestas pasižymi ne tik atsinaujinančios energijos vartojimu ir gamyba, bet ir išvystyta švaria, patogia ir greita viešojo transporto bei dviračių takų infrastruktūra, gyventojams prieinamomis ir subalansuotomis žaliosiomis zonomis, pažangiomis atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemomis bei kitais svarbiais kriterijais. Nors dalis šių priemonių jau dabar yra integruotos į įvairių miestų plėtros programas ar politinius planus, dažnai jų įgyvendinimui stinga kompleksiškumo. Žinoma, net ir pavienės taikomos priemonės sveikintinos, tačiau siekiant tapti tvariu miestu, reikia kur kas daugiau ambicijų“, – teigia Remigijus Lapinskas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas ir Žaliosios politikos instituto steigėjas.
Anot eksperto, tvarus miestas taip pat turėtų atsisakyti visų vienkartinio naudojimo gaminių, teikti pirmenybę ekologiškam ūkininkavimui ir vietoje užaugintai produkcijai, skatinti saikingesnį mėsos vartojimą. Tokiame mieste turėtų būti ribojamas taršių transporto priemonių eismas, o prioritetas (tiek vystant infrastruktūrą, tiek ir išnaudojant esamas sąlygas) teikiamas ėjimui pėsčiomis, važiavimui dviračiu ar viešuoju transportu.
Savivaldos ir verslo vaidmuo
„Siekiant įgyvendinti tvaraus miesto koncepciją, ypač svarbus susitelkimas ir bendrų sprendimų paieška tarp viešojo ir privataus sektoriaus atstovų. Visų pirma, miesto politikai turėtų suformuoti aiškią kryptį ir palankią aplinką socialiai atsakingo bei darnaus verslo kūrimuisi. Tuo metu naujos verslo įmonės turėtų orientuotis į aplinkai draugiškas sritis ir žaliąjį sektorių, o jau veikiančios verslo įmonės – ieškoti sprendimų efektyviam perėjimui prie aplinką tausojančios praktikos“, – sako Ieva Budraitė, Žaliosios politikos instituto direktorė.
Anot jos, tvarūs miestai turėtų sudaryti palankias sąlygas kurtis žiedinės ekonomikos principus taikančioms įmonėms, pavyzdžiui, teikiančioms daiktų dalinimosi ar jų taisymo paslaugas, gaminančioms švarią energiją ar kuriančioms inovacijas, prisidedančias prie klimato kaitos procesų stabdymo.
Ieva Budraitė
Sostinės perspektyvos tapti tvariu miestu
Viena vertus, spartus gyventojų augimas Lietuvai negresia, net priešingai – Jungtinių Tautų ekspertai piešia liūdną demografinį scenarijų. Remiantis jų prognozėmis, 2100 metais gyventojų skaičius šalyje sieks vos 1,5 mln. Kita vertus, Lietuvos ekspertai tikina, kad tokios prognozės turi spragų ir situacija nebus tokia radikali. Vis dėlto, šalies sostinėje fiksuojamas nuoseklus gyventojų skaičiaus augimas. Pernai jis pasistiebė maždaug 0,8 proc. ir toks pokytis leido Vilniui vadintis sparčiausiai augančiu miestu Lietuvoje.
Anot R. Lapinsko, gyventojus sostinė vilioja čia susitelkusiomis aukštosiomis mokyklomis, gerai apmokamomis darbo vietomis ir kitais privalumais. Jei tokia tendencija išsilaikys ir toliau, sostinei, kaip ir didiesiems pasaulio miestams, teks ieškoti sprendimų, kaip efektyviai prisitaikyti prie augančio gyventojų skaičiaus ir spręsti su tuo susijusius iššūkius.
