Istorinių architektūros objektų ir kitų miesto pastatų atnaujinimą kasmet dalinai finansuojanti Kauno savivaldybė šiemet suplanavusi skirti lėšas dar pusšimčio objektų sutvarkymui. Tam numatyta rekordinė suma – daugiau kaip pustrečio milijono eurų. Sąraše rikiuojasi nuo senųjų Kauno medinukų iki ikoniškų modernizmo bei kitų istorinių statinių, informuoja savivaldybė.
Daugiausia skiria paveldui
„Matau, kaip Laisvės alėjoje ir kitur žmonės šypsosi, pakėlę galvas į dailius pastatų fasadus, tad greitai mieste jų bus dar daugiau. Paveldotvarkos programai šiemet – turtingi metai. Planuojama, kad renovacijos sulauks ir miestą dar labiau papuoš pusšimtis pastatų: tarpukarį ir XIX amžiaus pabaigą menantys objektai, Žaliakalnio medinukai, maldos namai, kiti išskirtinės architektūros statiniai.
Lėšos jau paskirtos. Beliko pasirašyti sutartis ir pradėti darbus“, – kalbėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Gegužę vykusiame tarybos posėdyje patvirtintas 2023-iųjų Kauno Paveldotvarkos programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašas. Ryškių pokyčių sulauks ir šviežiomis spalvomis išryškės 35 pastatai. Tarp jų – 2 medinukai. Dar 15 nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba pratęsta iš 2022 metais pradėtų projektų. Miesto dalinis prisidėjimas prie minėtų objektų atnaujinimo per šiuos metus iš viso sieks apie 2,6 milijonus eurų.
Kaip įprastai, per Paveldotvarkos programą tvarkomi architektūros objektų fasadai, įrengiamas dekoratyvinis apšvietimas, pastatai pritaikomi neįgaliųjų poreikiams, rengiami tvarkybos projektai.
Šiųmečiai rodikliai – rekordiškai dideli. Skaičiuojama, kad per visą laikotarpį nuo Paveldotvarkos programos pradžios (2016 m.) Kaunas jau prisidėjo prie 180 pastatų atnaujinimo – iš miesto biudžeto skirta per 3,9 mln. eurų.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Istorinių Kauno pastatų renesansas
Didelis šuolis pasiektas saugant ir restauruojant talentingų architektų – Vladimiro Dubeneckio, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Felikso Vizbaro, Stasio Kudoko, Karolio Reisono, Aleksandro Gordevičiaus ir kitų – kūrinius.
Renovacijos sulauks net trys tarpukario ikonos, pelniusios Europos paveldo ženklą: A. Mickevičiaus g. iškilusi Valstybės draudimo įstaiga, o dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, legendiniai „Pienocentro“ rūmai šalia fontano Laisvės alėjoje bei Lietuvos sporto universiteto pagrindinis pastatas priešais atnaujintą Sporto gatvės aikštę. Naujai atgyjančių išskirtinės architektūros pastatų sąrašas tuo nesibaigia.
„Kaunas pastatė pirmą ir vienintelį šalyje stadioną, rekonstravo sporto halę, sutvarkė visą aplinką, atgaivino Ąžuolyno parką, o šalia dar kyla ir naujas Lengvosios atletikos maniežas. Norėtųsi, kad ir valstybė pasirūpintų savo objektais, bet kol kas mūsų mieste to nematyti, tad patys prisidėsime prie Sporto universiteto pastato atnaujinimo, kad šis neliktų nuošaly ir puoštų vaizdingą Žaliakalnio erdvę“, – pridūrė Kauno meras.
Naujam gyvenimui taipogi bus prikeltas kadaise dėl ypatingo neoninio fasadų apšvietimo ir garsinių filmų išpopuliarėjęs kino teatras „Daina“. Gedimino stulpai ir tautiniai motyvai išryškės ant vienos prabangiausių tarpukario vilų – žymiam Lietuvos diplomatui Petrui Klimui ir jo šeimai pastatytos „Eglutės“ Vaižganto gatvėje. Ties Karaliaus Mindaugo prospekto ir I. Kanto bei Nemuno gatvių sandūra stovintys ugniagesių „rūmai“ irgi atgaus autentiškas spalvas bei taps dar vienu iš tolo matomu miesto akcentu su specialiu fasado apšvietimu.
Sąraše ir du pastatai, menantys kur kas senesnius laikus: toliau renovuojama Vilniaus gatvės pašonėje esanti XVII a. barokinė Kauno Švč. Sakramento bažnyčia, planuojama atnaujinti XVI a. Šilainiuose iškilusį Linkuvos dvaro rūmų pastatą.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Ypatingas dėmesys Kauno medinukams
„Svarbus pastarųjų metų pasiekimas Paveldotvarkos programoje – vis intensyviau tvarkomi senieji Kauno medinukai. Numačius didesnį, iki 75 proc. siekiantį, finansavimą medinio paveldo atnaujinimui, stebime savotišką proveržį – praėjusiais metais jau renovuoti penki pastatai, o šiemet „prikelsime“ dar du“, – apie ypatingą dėmesį paveldinės architektūros objektams pasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pašnekovas tikisi, kad įsibėgėję pokyčiai paskatins ir kitus kauniečius pasirūpinti turimais mediniais dvareliais, vilomis, sodybiniais nameliais bei modernistiniais kotedžais.
Šiemet planuojama atnaujinti du Žaliakalnio medinukus: itin prastos būklės pastatą Žemaičių plente 27 ir tarpukarinį nuomojamų butų pavyzdį Eglių gatvėje 5.
Jie papildys pirminę išvaizdą jau atgavusį architekto A. Jokimo namą (Minties rato g. 2), į kultūros vertybių sąrašą įrašytą pastatą Aukštaičių g. 36, dar penkis medinukus Kauko alėjoje, Minties rato, Aguonų ir D. Poškos gatvėse.
