Vienas gražiausių Lietuvos kampelių – Trakų kraštas – vilioja ne tik garsia praeitimi, bet ir įstabiu kraštovaizdžiu: švariais ežerais, vaizdingomis ir jaukiomis jų pakrantėmis, vešliais spygliuočių miškais. Tad aukščiausio rekreacijos intensyvumo lygiui priskirti Trakų miškų urėdijos miškai lemia ir šios urėdijos veiklos specifiką – valstybės įmonė ypatingą dėmesį skiria rekreacinei aplinkai puoselėti.
Vyrauja spygliuočiai
Trakų miškų urėdijos administruojama teritorija driekiasi per penkias savivaldybes, didžiąją dalį ploto – 56,1 tūkst. hektarų – miškai užima Trakų rajone. Miškų urėdijos teritorijos miškingumas šiuo metu siekia 46,7 proc. (šalies – 33,2 proc.), miškai užima 63 tūkst. hektarų ploto. Iš jų 30,3 tūkst. hektarų yra valstybiniai, 24 tūkst. – grąžinti teisėtiems savininkams, 8,7 tūkst. – rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti.
Vidutinis medynų amžius – 61 metai. Jaunuolynų yra 31, pusamžių – 42, pribręstančių – 8 proc., brandūs medynai sudaro 18 proc. III grupės (apsauginių) ir IV grupės (ūkinių) valstybinių miškų ploto.
Urėdijos miškuose vyrauja normalaus drėgnumo dirvožemis (87 proc.), todėl čia geriausiai auga spygliuočiai. Jie sudaro 85 proc. visų medynų ploto. Beržynų yra 7, juodalksnynų – 3, ąžuolynų – 2, drebulynų – arti 1 proc. Kiti medynai (uosynai, klevynai, liepynai, baltalksnynai) sudaro 2 proc. medynų.
Visi Trakų miškų urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai paskirstyti dešimtyje girininkijų: Aukštadvario, Jagelonių, Lentvario, Onuškio, Paluknio, Ropėjų, Rūdiškių, Semeliškių, Trakų, Žeronių.
Sėjinukų ir sodinukų – milijonai
Trakų miškų urėdijos miškų medžių gyvavimas prasideda nuo sėklų, kurias surenka ir pasėja žmonės. Kasmet sėklinėse plantacijose surenkama ir paruošiama 30 kilogramų pušies sėklų. Iš sėklinių, arba pirmos selekcinės grupės, medynų paruošiama apie 1000 kilogramų ąžuolo gilių, 10 kilogramų beržo, 5–10 kilogramų juodalksnio sėklų. Kai derlius gausus, kaupiamos eglės sėklų atsargos. Jos laikomos Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos sandėlyje-šaldytuve.
Be to, kasmet paruošiama 5–10 kilogramų liepų, apie 20 kilogramų klevų ir apie 40–50 kilogramų kitų medžių bei krūmų sėklų. Jos surenkamos iš miško sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, genetinių draustinių.
2006 metais Trakų miškų urėdijoje buvo įkurtas medelynas. Bendras jo plotas dabar siekia 24,7 hektaro. 2007 metais pradėtas eksploatuoti pastatas medelyno technikai laikyti, jame taip pat įrengtos administracinės ir buitinės patalpos, sandėlis trąšoms bei sėklų stratifikavimo patalpa.
„Praėjusiais metais pastatyta ledainė su sodmenų rūšiavimo patalpa, kurioje laikysime iš medelyno prieš miškasodį iškastus sodmenis, taip pat 20 arų šiltnamis. Vienu metu atvirame grunte auginame apie 3 mln. sėjinukų ir apie 1,5 mln. sodinukų. Be 3 rūšių spygliuočių sodmenų, medelyne auginamos 7-ios lapuočių medžių ir 5-ios lapuočių krūmų sodmenų rūšys, reikalingos miškams įveisti, išsaugant jų biologinę įvairovę. Sodmenų pakanka savoms reikmėms, dalį parduodame privačių miškų savininkams, gretimoms miškų urėdijoms. Taip pat mūsų medelyne sodmenų gali nusipirkti ūkininkai, pasirengę apželdinti žemės ūkio paskirties žemę“, – pasakojo Trakų miškų urėdijos urėdas Vygantas Mierkis.
Neatkurtų kirtaviečių nėra
Miškų įstatymas įpareigoja miškininkus apželdinti kirtavietes, degavietes, atkurti žuvusius želdinius. Plynai iškirstą mišką privalu atsodinti per trejus metus.
Trakų miškų urėdijoje neatkurtų kirtaviečių nėra – dauguma jų atsodinama jau po metų. Iškirsti medynai, augę jiems tinkamose augavietėse, atkuriami jose vyravusių medžių rūšių sodmenimis. Kirtavietėms atsodinti ir naujiems miškams įveisti sodmenų išsiauginama miškų urėdijos medelyne.
„Kasmet atkuriame apie 220 hektarų miškų: apie 100 hektarų – pušų, 90 hektarų – eglių sodinukais. Taip pat sodiname ąžuolo, juodalksnio, beržo želdinius. Įgyvendindami ąžuolynų plotų didinimo užduotis, 2013 metais pasodinome 11,2 hektarų ąžuolų kirtavietėse, kur vyrauja ąžuolai, ir 17,9 hektarų kirtavietėse, kur šie medžiai nėra vyraujama rūšis. Tačiau didžioji dalis želdinių – mišrūs: spygliuočių sodmenys mišrinami su lapuočių sodmenimis bei krūmais“, – aiškino urėdijos vadovas V. Mierkis.
Apie 20–30 hektarų kirtaviečių paliekama atželti savaime, taikant žėlimą skatinančias priemones. Taip atkuriamos drėgnose augavietėse iškirstos plyno kirtimo biržės. Savaime atželti taip pat paliekami pušynai, kurie buvo iškirsti per du kartus – vadinamaisiais dviejų atvejų kirtimais. Žemdirbystei nenaudojamose žemėse kasmet įveisiama po 5–20 hektarų naujų miškų.
