Ar reikia tilto į Kuršių neriją? Šiuo klausimu visuotinėje apklausoje kviečiami pasisakyti klaipėdiečiai, pastaruoju metu aktyviai diskutuoja ir įvairių sričių specialistai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) iniciatyva surengtoje apskritojo stalo diskusijoje irgi skambėjo prieštaringi vertinimai ir prognozės. Aplinkosaugininkų argumentai, kad nutiesus jungtį tarp nerijos ir žemyninės dalies gresia prarasti unikalios teritorijos išskirtinumą, ir ekonominiai uosto interesai gula į skirtingas svarstyklių lėkštes.
Miestą dusina automobiliai
Diskusijoje dalyvavo uosto įmonių vadovai, Klaipėdos ir Neringos politikai, aplinkosaugininkai, mokslininkai, architektai, visuomenės atstovai. KVJUD generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, šiandien nei tilto, nei tunelio ar kokios kitos jungties su Kuršių nerija uosto direkcijai nereikia. Tačiau esą tai gali būti priemonė užbėgti problemai už akių ir pagerinti miesto gyventojų kokybę.
Uosto vadovas atkreipė dėmesį, kad jau šiais metais bus atidarytas naujasis keleivių ir krovinių terminalas, į kurį kursuosiančių laivų apsisukimo ratas bus ties naująja Smiltynės perkėla, taip pat „Klaipėdos Smeltė“ pradės veikti kaip tarptautinis konteinerių paskirstymo centras, į kurį konteineriai bus gabenami didžiuliais vandenynų laivais, o metų pabaigoje numatytas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo startas. Kokią įtaką visa tai darys Smiltynės perkėlos veiklai, ar pati bendrovė netaps navigacijos trikdžiu – tik vienas probleminių klausimų.
Anot A. Vaitkaus, tiltas į Kuršių neriją būtų galimybė smarkiai sumažinti ir transporto srautus, iš centrinių miesto gatvių nukreipiant juos į aplinkkelį. „650 tūkst. automobilių važiuoja per patį centrą – per tą dalį, kur šiandien yra pats didžiausias oro užterštumas mieste. Gal reikėtų elgtis kaip visam civilizuotam pasauliui ir nukreipti tuos srautus į užmiesčio zonas: nuo Jakų žiedo važiuojant Šilutės link ir panaudojant pietinį aplinkkelį, rekonstruotą Kairių gatvę“, – dėstė KVJUD generalinis direktorius A. Vaitkus.
Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis priminė, kad 1990-aisiais Klaipėdos uostas perkraudavo trečdalį šiandienos krovinių kiekio. „Kaip mes dirbsime po 25–30 metų ir kokią įtaką Klaipėdos uostas turės Lietuvos ekonomikai? Laivyba intensyvėja, laivų skaičius, jų dydis ir matmenys smarkiai didėja. Tačiau neikime į kraštutinumus – Smiltynės perkėla turi išlikti. Vis dėlto anksčiau ar vėliau transporto priemonėms iškils būtinybė statyti tiltą, svarbiausia, kad tai nebūtų pavėluota būtinybė“, – įspėjo A. Kuzmarskis.
„Begos“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ši idėja prisimenama ir kiekvieno gaisro Kuršių nerijoje, avarijų ar kitų ekstremalių situacijų metu.
Ilgalaikis strateginis objektas
Kol Klaipėdos savivaldybė tik siekia išsiaiškinti, koks yra miestiečių požiūris į tiltą, Neringos valdžios atstovai tikino, kad didžioji dauguma neringiškių pasisako už jį. Neringos miesto tarybos narys Gediminas Vaidila kalbėjo, kad tai būtų didelis palengvinimas vietos gyventojams. Baimės, kad atsiradus jungčiai su kitu krantu nusidrieks tranzitinis kelias į Kaliningradą, politiko tikinimu, visiškai nepagrįstos, nes transporto srautus galima reguliuoti ekonominėmis priemonėmis. Esą ir šiandien niekas nedraudžia į Neringą važiuoti sunkiajam transportui, vilkikams, bet jie nevažiuoja, nes tai per brangu.
Politikas taip pat priminė, kad Smiltynės perkėlai valstybė per metus atseikėja apie 4,5 mln. litų už gyvenamąją vietą Neringoje deklaravusių gyventojų perkėlimą, be to, esą keltai nėra ekologiška priemonė, jų ūkis turi būti ilgainiui atnaujinamas. Juk tiltas – ilgalaikis strateginis objektas, argumentą pateikė G. Vaidila.
Uostamiesčio mero pavaduotojas Artūras Šulcas teigė, kad tiltas į Kuršių neriją Klaipėdai šiandien nėra didelė aktualija. Svarstant tokią galimybę, A. Šulco teigimu, reikėtų paisyti ir klaipėdiečių interesų. „Pirmas svarbus klausimas – koks bus Naujosios perkėlos likimas? Jei tiltas būtų šioje vietoje, tokio klausimo nekiltų. Tačiau jei tiltas keliasi nuo miesto centro 9 kilometrus, tai yra iš pietinės miesto dalies pasiekia Alksnynę Neringos teritorijoje, kyla klausimas, ką mes ten veiktume. Ten nėra infrastruktūros. Kaip iš ten pasiekti paplūdimius, Smiltynėje esančius lankytinus objektus?“ – retoriškai klausė A. Šulcas.
Nevykdo įsipareigojimų
Nors renginio moderatorius, bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad diskusijos tikslas nėra priimti konkrečius sprendimus, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė prisipažino, jog ją suglumino pasisakymų pobūdis. „Esu už diskusiją be išankstinių nuostatų, tačiau čia jau diskutuojama apie tiltą ir vos ne kurioje vietoje jis bus“, – kalbėjo R. Baškytė.
