Interviu žurnalui „Statyba ir architektūra“ architektūrologas doc. dr. Vaidas Petrulis dar prieš kelerius metus kalbėjo, jog kauniečiai nemato jiems po kojomis gulinčio brangakmenio. Tarpukariu mieste susiformavusi unikali modernizmo architektūra pretenduoja patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (šiuo metu ji įrašyta į UNESCO preliminarųjį sąrašą), o Europoje taip aiškiai išreikšto ir koncentruoto viename židinyje regioninio modernizmo pavyzdžių nėra daug. Šiuo požiūriu Kaunas yra unikalus, įdomus ir vertingas. Europoje, o gal ir pasauliniame kontekste, jo pripažinimas, neabejoja V. Petrulis, tik laiko klausimas.
Tarpukariu Kaune buvo pastatyti visi visaverčiam miesto gyvenimui reikalingi pastatai: įstaigos, gyvenamieji namai – solidūs, politinio svorio turintys pastatai, svarbios visuomeninės paskirties įstaigos, didesnieji gyvenamieji namai, ir kiti.
Šįkart fotografijose – architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir Edmundo Alfonso Fryko realizuoti projektai.
1893 metais kovo 10-ąją gimė vienas žymiausių tarpukario Lietuvos architektų – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architektas dirbo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Biržuose, Mažeikiuose ir Kybartuose. Aktualizuojant į UNESCO Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą įrašytą Kauno modernizmo architektūrą, siūloma susipažinti su keletu laikinojoje sostinėje V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotų pastatų.
1876 m. kovo 10-ąją gimė architektas ir inžinierius Edmundas Alfonsas Frykas, suprojektavęs keletą reikšmingiausių laikinosios sotinės pastatų bei geležinkelio stotis Marijampolėje, Kretingoje, Tauragėje, Rokiškyje ir Vilkaviškyje. Siūlome susipažinti su keliais E. A. Fryko Kaune sukurtais pastatais.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir SA.lt inf.
2019-04-15, 21:27
Ar negali būti, kad arch. E.Fryko projektuotas pastatas Rotušės a. 11 yra sumaišytas su Rotušės a. 10?
Kai kurie šaltiniai ir nuotraukos nurodo buvusį tarpukariu Fišerio namą (Zabielų rūmus) pastate, kuriame dabar yra įsikūręs restoranas „Medžiotojų užeiga“ 🙂