- Vilniuje – naujo keleivių išvykimo terminalo statybos.
- Darbai nesutrikdys operacijų.
- Naujojo Vilniaus terminalo statyba bus baigta 2024 m. pabaigoje.
- Kaune taip pat planuojama pradėti terminalo plėtros projektą.
Tarp Lietuvos oro uostų 2023 metų veiklos strateginių prioritetų – naujojo Vilniaus keleivių išvykimo terminalo statybos, Kauno oro uosto šiaurinio perono ranga bei šio oro uosto keleivių terminalo plėtros galimybių analizė. Anot Lietuvos oro uostų vadovo, šiais metais bus siekiama toliau išlaikyti sparčius aviacijos rodiklių augimo tempus ir plėtoti naują skrydžių skatinimo modelį prioritetinėmis kryptimis.
Dėmesys keleivių terminalams
Pasak laikinojo oro uostų vadovo Aurimo Stikliūno, 2023 metais dėmesys bus skiriamas keleivių infrastruktūros plėtrai – metų pradžioje bus pradėtos naujojo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos. Taip pat numatyta Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtra bei terminalo plėtros planavimo darbai, rašoma pranešime spaudai.
„Naujasis Vilniaus keleivių išvykimo terminalas – tai ne tik nauja vieta keleiviams, tai naujas organizacijos etapas, kuriuo pereiname į kitą kokybinį lygmenį, diegsime naujas technologijas, išplėsime savo komercines galimybes ir gerinsime keleivių patirtį. Augant keleivių srautams Vilniaus oro uoste, svarbu užtikrinti patogias, šiuolaikinius standartus atitinkančias aptarnavimo sąlygas, kartu ir didinti keleivių pralaidumą, kuris itin svarbus būtent oro uosto procesų suvaldymui“, – sakė A. Stikliūnas.
Jis pabrėžė, kad prasidedančios statybos nesutrikdys operacijų, vyks veikiančiame oro uoste, naujojo terminalo statyba bus baigta 2024 m. pabaigoje, o pirmieji keleiviai iš naujojo terminalo turėtų keliauti jau 2025 metų pradžioje, įdiegus visas technologijas bei atlikus būtinus testavimo darbus.
A. Stikliūnas taip pat akcentavo infrastruktūros plėtrą ir Kauno oro uoste.
„Kauno oro uostas jau iš esmės peraugo keleivių srautą, kuris buvo fiksuojamas prieš pandemiją. Pavyzdžiui, šiuo metu Kaune galime aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu. Planuojame pradėti terminalo plėtros projektą, kurios metu išplėsime tiek atvykimo, tiek išvykimo erdves keleiviams, o aptarnaujamų keleivinių skrydžių skaičius išaugs iki šešių. Šiai plėtrai dar ruošiamės, analizuojame finansines galimybes. Kauno oro uoste 2023 m. viduryje taip pat pradėsime šiaurinio perono plėtrą, kuri leis padidinti orlaivių parkavimo vietų skaičių bei numatyti specialias vietas orlaivių variklių bandymams, tai svarbu, nes norime ir toliau likti lyderiais orlaivių aptarnavimo apimčių prasme savo regione“, – pasakojo A. Stikliūnas.
Kitas strateginis metų projektas – ilgalaikės plėtros (angl. „masterplan“) analizės parengimas.
„Šiuo metu kartu su konsultantais iš Nyderlandų ieškome optimaliausių ilgalaikės plėtros sprendimų. Per šiuos metus bus parengta studija, kuri nubrėš gaires oro uostų tinklo plėtros galimybėms artimiausioms dešimtims metų į ateitį. Didelės apimties studijoje bus apžvelgiama, kokie šiuo metu yra infrastruktūros pajėgumai ir įvertinta ilgalaikė perspektyva plėtrai įvairiems scenarijams“, – apie artimiausius planus pasakojo laikinasis oro uostų vadovas.
Skatinimo modelis
Pasak A. Stikliūno, tarp svarbiausių 2023 metų tikslų – siekis išlaikyti tokius pat sparčius aviacijos augimo tempus kaip ir praėjusiais metais.
2023 metais Lietuvos oro uostai kartu su Susisiekimo ministerija parengs ir pradės įgyvendinti naują, papildomą (prie jau egzistuojančių priemonių) skrydžių skatinimo modelį.
„Reikia labai gerai suprasti, kad skrydžių skatinimo priemonių paketas Lietuvos oro uostuose jau veikia dabar, jis veiks ir ateityje. Šios priemonės iš esmės stipriai prisidėjo prie to, kad esame tarp lyderių pagal aviacijos augimo tempą regione. Vis dėlto, atsižvelgiant į nuolat augančią konkurenciją dėl skrydžių tarp visų Europos oro uostų bei rinkų, esamų priemonių, siekiant pritraukti naujų oro bendrovių ar krypčių į strategiškai svarbius maršrutus ir pagerinti pasiekiamumo kokybę, ne visuomet pakanka. Todėl naujasis skrydžių skatinimo modelis yra strategiškai svarbus visai šaliai ir bus nutaikytas į bendrai pasiekiamumo didinimą, naujų bei esamų, prie dabar esančių, specifiškai verslo keliautojams svarbių skrydžių krypčių vystymą“, – teigia A. Stikliūnas.
Preliminariu vertinimu, su iš valstybės biudžeto šiuo metu skirta investicijų suma skatinimo modeliui pakankamai realu pradėti iki dviejų prioritetinių reguliarių skrydžių krypčių. Teigiama, kad šis skatinimo modelis veiks tik tuo atveju, jei bus skiriamos ilgalaikės investicijos kasmet, mažiausiai 2–3 metus. Skatinimo modelis turėtų startuoti dar 2023 metų antroje pusėje.
Energijos sąnaudų suvaldymas
Vienu svarbiausių 2023 metų prioritetų aviacijos rinkai ir oro uostams specifiškai – siekis suvaldyti globalius iššūkius, kylančius dėl augančių energetikos kaštų.
„Atsigaunančios aviacijos kontekste ypač svarbu užtikrinti finansinį stabilumą, todėl daug dėmesio skirsime energetinių kaštų valdymui. Sieksime efektyvinti veiklą, didinti grąžą, kurią suteikiame valstybei. Dėl to esame nusimatę projektus, kurie generuotų papildomas pajamas ir paskatintų keleivius rinktis keliones lėktuvais“, – kalbėjo laikinasis oro uostų vadovas.
Statuso pokytis
Tarp 2023 metų prioritetų ir Lietuvos oro uostų teisinio statuso pokyčiai. Siekiama, kad šių metų antroje pusėje įmonė būtų pertvarkyta iš valstybės valdomos įmonės į akcinę bendrovę.
Pertvarka įgyvendinama remiantis Vyriausybės ir Seimo sprendimais bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, kuriomis siūloma mažinti politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms.
