Pradedami Šventosios jūrų uosto atstatymo darbai. Juos už 3,4 mln. eurų (su PVM) atliks bendrovė „Plungės lagūna“.
Sutartį antradienį pasirašė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir „Plungės lagūnos“ vykdomasis direktorius Povilas Batavičius. Planuojama darbus pradėti gegužę, pranešė savivaldybė.
Rangovai įsipareigojo per pusantrų metų – iki kitų metų rugsėjo – sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti slipą, padedantį lengviau nuleisti į vandenį valtis, bei kitą infrastruktūrą, taip pat pastatyti pastatą valtims ir žvejybos įrangai laikyti, sutvarkyt į uostą vedančią gatvę.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad kitame uosto atstatymo etape numatyta pastatyti molus, tam tikimasi rasti lėšų.
2018 metais Šventosios uostą Seimo sprendimu perdavus Palangos savivaldybei, skelbta, kad jo atstatymas gali prasidėti jau 2019 metais, pirmajame etape įrengiant infrastruktūrą žvejams, o ilgainiui – ir jachtų uostą bei molus. Uosto atstatymui Vyriausybė tuomet žadėjo skirti lėšų.
Š. Vaitkus tuomet tvirtino, kad savivaldybė ieškos galimybių uosto atstatymui gauti ir Europos Sąjungos paramos. Anot jo, uoste būtina pastatyti molą – jis padėtų stabdyti į Latviją plintantį smėlį.
Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu.
Skaičiuota, kad uosto atstatymas galėtų kainuoti apie 70 mln. eurų, vėliau prognozuojama darbų kaina sumažėjo iki 35-40 mln. eurų.
Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie šešis kilometrus.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
