Top Baneris

Suomių ekspertas: biurai po pandemijos pasikeis neatpažįstamai

2020 spalio 20 d.
biurai pandemija
Pexels nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Sėkmingi nuotolinio darbo rezultatai įmones skatina braižyti biurų ploto optimizavimo planus, tačiau Raineris Lundas, efektyvios darbo aplinkos planavimo ekspertas iš Suomijos, pataria nepriimti skubotų sprendimų ir dalinasi įžvalgomis, kaip COVID-19 pandemija pakeis biurų rinką.

Modernus biuras gerai savijautai

Suomijos bendrovės „Rapal“, tarptautiniu mastu teikiančios konsultacijas biurus planuojantiems verslams, atstovas R. Lundas negaili patarimų ir Lietuvos biurų vystytojams bei nuomininkams.

Jo teigimu, darbuotojų komfortas ir efektyvumas – finansiškai pajėgaus verslo prioritetas, todėl nepaisant to, ar pasibaigus pandemijai darbas dažniau vyks iš biuro, ar iš namų, įmonės privalės užtikrinti saugią darbo aplinką, kuri padidintų darbuotojų produktyvumą ir kūrybiškumą.

Iki COVID-19 bendradarbystės (angl. co-working) erdvės sparčiai panašėjo į viešbučius, kur dirbama ne tik prie darbo stalo, bet ir namų svetainę ar žaidimų kambarį primenančiose erdvėse. R. Lundas prognozuoja, kad po pandemijos ši tendencija stiprės ir verslo klasės biuruose, nes sugrįžę į ofisus darbuotojai tikėsis jaukios ir komfortiškos namų aplinkos tęsinio.

Įmonės prioritetą teiks sveiką aplinką darbe galintiems pasiūlyti moderniems biurams, kuriuose įdiegti tokie išmanūs sprendimai kaip inovatyvi ventiliacija ir individualus apšvietimas, kas padėtų darbuotojams jaustis geriau bei dirbti efektyviau.

Niekam nebekyla abejonių, kad po COVID-19 higienos standartai bus dar aukštesni. Vystant biurus keisis medžiagos, naudojamos interjere ir įrengime, – paviršiai privalės būti patogiai ir greitai valomi. Ypač svarbų vaidmenį atliks inovacijos, leidžiančios sumažinti kontaktą tarp darbuotojų: pavyzdžiui, patalpų raktai daug kur persikels į programėles išmaniuosiuose telefonuose.

Lietuvos banko šią vasarą vykdytoje apklausoje net 82 proc. apklaustų rinkos dalyvių pasisakė, kad biurų paklausa sostinės verslo centruose per artimiausius 12 mėn. sumažės ir dėl to labiausiai nukentės B klasės biurų užimtumas Vilniuje.

Naujausia „Ober-Haus“ atlikta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų rinkos apžvalga parodė, kad šių metų pirmąjį pusmetį A klasės biurų neužimtumas sostinėje sudarė 2,0 proc., B klasės – 5,2 proc.

Nuovargis ir socializacijos trūkumas

Nors biurui persikėlus į namus daugelis džiaugėsi didesniu lankstumu, išryškėjo darbo iš namų trūkumai: darbutojų ryšio su korporatyvine kultūra praradimas, mažesnis efektyvumas, vis dažniau darbuotojai įvardino ir vadinamąjį „Zoom“ nuovargį (angl. Zoom fatigue).

Efektyvios darbo aplinkos planavimo ekspertas įsitikinęs, kad pavargę nuo nuotolinio darbo ir bendravimo darbuotojai skuba į biurą susitikti su kolegomis, semtis įkvėpimo bei keistis idėjomis.

„Pavyzdžiui, šį rudenį Londone didelė dalis darbuotojų, nors ir turėjo galimybę dirbti iš namų, į biurus panoro grįžti anksčiau nei leidžia nustatytos vidinės įmonių tvarkos“ – komentuoja R. Lundas.

Šį rugsėjį „British Council for Offices“ (BCO) atlikta 2 tūkst. Jungtinės Karalystės (JK) biurų darbuotojų apklausa parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų, pradedant vadovais ir baigiant praktikantais, prioritetą teikia mišriam darbo organizavimui, kai derinamas darbas iš namų ir nuotoliniu būdu.

Beveik pusė apklaustų darbuotojų teigė, kad per ateinančius šešis mėnesius derins darbą tiek iš namų, tiek iš biuro. Kas trečias apklausos dalyvis sakė svarstantis galimybę grįžti į biurą dirbti penkias dienas per savaitę. Tuo tarpu tik 15 proc. apklaustųjų ketina nuolat likti dirbti tik iš namų.

„Idealiausia, kai darbuotojas turi privatumo kontrolę, todėl renkasi darbo vietą pagal užduotį – vienam darbui atlikti reikalinga aukšta koncentracija namų tyloje, tuo tarpu idėjų generavimui ar rezultatų aptarimui tinkamesnis biuro pokalbių kambarys“, – savo nuomone dalinasi Marius Ivanauskas, „Telia Global Services Lithuania“ vadovas.

Nors dar anksti prognozuoti, kokie poreikiai susiformuos į darbo rinką įžengus „C“ (COVID-19) darbuotojų kartai, pasak suomių eksperto R. Lundo, netolimoje ateityje vis daugiau darbuotojų pasirinkus mišrų darbo organizavimą, biurų rinka bus priversta neišvengiamai keistis.

Jo teigimu, vietoje biuro nuomos mokesčio mažinimo įmonės galėtų svarstyti už tą pačią sumą rinktis išsinuomoti mažesnį, bet charakteringesnį biurą daugiau patogumų turinčioje centrinėje miesto vietoje. Geroje lokacijoje esantis modernus biuras padės pritraukti talentingus darbuotojus, dėl kurių kova darbo rinkoje išliks didžiausia.

Pagrindinis prioritetas – optimalumas

Kol įmonės dėlioja skirtingus darbo organizavimo scenarijus, pastatų valdytojai ieško būdų padėti nuomininkams panaudoti išnuomotą biuro plotą kaip įmanoma optimaliau.

„Potencialiems nuomininkams stengiamės patarti kaip sutaupyti, todėl kartu su tarptautiniais ekspertais rekomenduojame įvairius sprendimus, kad biuro nuomai išleidžiami eurai per vieną darbuotoją būtų kuo mažesni“, – pasakoja Karolis Tuinyla, investicinio fondo „Lords LB Special Fund I Subfund B“, vystančio modernaus „Lvovo“ verslo centro projektą sostinėje, valdytojas.

Pasak K. Tuinylos, bendradarbiaujant su Suomijos įmone „Rapal“, atliekamas patalpų užimtumo ir darbuotojų aktyvumo auditas. Surinkus faktinę patalpų panaudojimo informaciją bei atlikus darbuotojų apklausą, gali paaiškėti, kad vietoje naudojamų 2000 kv. metrų tam pačiam darbuotojui skaičiui užtektų 1500 kv. metrų, jeigu nuomininkas įgyvendintų rekomenduojamų veiksmų planą.

Negana to, automatizavus tokius vidinius procesus kaip apskaita, salių rezervacija, parkingas, atsiveria papildomos galimybės atsisakyti tokių etatų, kaip, pavyzdžiui, „biuro administratorius“, minėtų paslaugų koordinavimą perleidžiant verslo centro pastato valdytojui.

„Mūsų tikslas – išlaikyti ilgalaikį santykį su nuomininku, todėl siekiame kompleksiškai vertinti savo klientų biudžeto eilutę pavadinimu „biuro nuoma“. Abipusę naudą galime pasiekti ne siūlydami išnuomoti kuo daugiau kvadratinių metrų, bet padėdami rasti optimalų nuomos sprendimą, kad nuomininkų darbo sąlygos prisidėtų prie įmonių vertės augimo“, – apibendrina K. Tuinyla.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video