Prie projektavimo bendrovės „CSD inžinieriai“ ambicijos po kelerių metų tapti stipriausia konstruktorių komanda Lietuvoje jau kelis mėnesius prisideda ir itin patyręs konstruktorius Alfonsas Vaškevičius. Muzikanto kelią iškeitęs į konstruktoriaus duoną, A. Vaškevičius šiandien sunkiai beišvardytų pastatus Lietuvoje, prie kurių projektavimo, kaip jis pats sako, jam teko prikišti rankas. Tarp jų – Seimo rūmai, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Šeškinės poliklinika.
Visus projektus sunku suskaičiuoti
A. Vaškevičius – Vilniaus Gedimino technikos universiteto, anuomet Vilniaus inžinerinio statybos instituto, arba VISI, absolventas. Pašnekovas pasakojo pradžioje nė neplanavęs rinktis inžinieriaus kelio, tačiau sprendimą padiktavo dar mokyklos suole įgytos sustiprintos matematikos, braižybos ir anglų kalbos žinios.
Pirmąja A. Vaškevičiaus darbo vieta tapo tuo metu itin daug garbės turėjęs Miestų statybos projektavimo institutas, o jo mokytojais – Viktoras Milvydas, Česlovas Gerlekas, Janina Marozienė. Dirbdamas su jais, A. Vaškevičius savo jėgas išbandė projektuojant „Lietuvos“ viešbutį, Seimo rūmų pastatą, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą. Teko konstruktoriui dirbti ir su architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais. Vienas pirmųjų jaunajam specialistui patikėtų projektų – Butų fondo ir buitinio aptarnavimo komplekso pastatas Justiniškių mikrorajone.
Vėliau A. Vaškevičius pradėjo dirbti su architektu Kęstučiu Pempe ir Gyčiu Ramuniu. Pirmi bendri jų objektai – Šeškinės mikrorajono centro dešinėje pusėje: poliklinika, Butų fondas, kino teatras, restoranas. Dar vienas K. Pempei ir pačiam pašnekovui sentimentų kėlęs objektas, kurio jau neliko, yra buvęs Kelių policijos pastatas Giraitės gatvėje. Pašnekovas sakė, kad jam tekusi laimė, nes visi suprojektuoti pastatai buvo ir pastatyti, o nugriauti tik trys.
1991-aisiais A. Vaškevičius išbandė įmonės vadovo pareigas – įkūrė projektavimo bendrovę „Sandara“. Tarp stambesnių įmonės objektų – Statistikos valdybos Skaičiavimo centras, vėliau nugriautas ir vietoj jo pastatyti „Vilniaus vartai“, Vilniaus savivaldybės, Registrų centro pastatai. Teko prisidėti ir prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos priestato statybų, o vėliau – prie pagrindinio pastato rekonstrukcijos.
400 m ilgio tunelis Lozanoje įdomus tuo, kad iš po žemės pakyla į paviršių, o beveik kiekvienas tunelio metras turi skirtingą konstrukcijos skerspjūvį. „CSD inžinieriai“ vizual.
Architekto ir konstruktoriaus sinergija
Manoma, kad senosios kartos inžinieriai braižymo lentas – kulmanus itin gailėdami keičia kompiuterinėmis programomis. A. Vaškevičius teigia priešingai. Sovietmečiu projektavo naudodamasis pakeliamąja lenta ir braižymo liniuote. Konstrukcijų duomenys keliaudavo į Skaičiavimo centrą, jie būdavo įvedami į korteles arba juosteles, tada didelė skaičiavimo mašina atlikdavo skaičiavimus, o konstruktoriui parkeliaudavo šūsnis rezultatų. „Procesas buvo labai lėtas. Daug ką tekdavo skaičiuoti „rankomis“. Ir dabar, jei kažkas atrodo ne taip, skaičiuoju „rankomis“, – pasakojo įmonės „CSD inžinieriai“ konstruktorius ekspertas.
Tik pasirodžius pirmiesiems kompiuteriams ir projektavimo programoms, A. Vaškevičius pasakojo buvęs vienas pirmųjų, pakeitusių projektavimo įrankius. Vienas pirmųjų A. Vaškevičius įsigijo ir skaičiavimo programas: iš pradžių pamatams, vėliau programą strypinėms konstrukcijoms skaičiuoti.
„Architektas sukuria architektūrinę viziją, konstruktoriaus darbas – padėti ją įgyvendinti. Mano kredo – turiu nesugadinti architektūros arba net ją pagerinti, – sakė pašnekovas. – Stengiamės, kad konstrukcijos kuo mažiau kliudytų architektūrai arba, jeigu reikia, ją išreikštų. Architektas sukuria architektūrinę viziją, tačiau turi žinoti pastato funkciją, technologiją, ryšius, o konstruktoriai turi padaryti viską, kad pastatas būtų patvarus, stabilus ir ilgaamžis.
Kokios savybės svarbiausios konstruktoriui? A. Vaškevičius patvirtina – kantrybė ir darbas neskaičiuojant valandų. Kiekvieną projektą, atkreipė dėmesį pašnekovas, labai svarbu vertinti rimtai. Galiausiai nevengti mokytis iš kolegų.
„Turbūt kiekvienam jaunam žmogui, specialistui, komandai ir net jaunai valstybei sunku pripažinti, kad kažko nežino, o pripažinti klaidas mums dar sunkiau. Dažnai net ją padarę sakome, kad tai tiesiog nauja patirtis, tačiau visada išlieka klausimas, ar sugebame iš to pasimokyti ir tikrai įgyti tikros patirties, o jei tos patirties būtume turėję laiku, galbūt būtume išvengę vienos ar kitos klaidos, o gal ir nelaimės. Manau, kad konstrukcijų projektavimo darbe vyresnės kartos inžinieriaus turimą patirtį galima palyginti su darbo saugos reikalavimais statybose. Reikia ne tik turėti pačius geriausius darbo saugos aprašus, dar svarbiau jais vadovautis. Jei per artimiausius metus sugebėsime tinkamai vadovautis išaugusia mūsų įmonės patirtimi, tai tikiu, kad iki 2022 m. tapsime pačia stipriausia Lietuvos konstrukcijų projektavimo komanda“, – neabejoja bendrovės „CSD inžinieriai“ vadovas Simonas Barsteiga.
Kone techniškai sudėtingiausias – Šveicarijos geležinkelių biuras Lozanos miesto geležinkelių stotyje. „CSD inžinieriai“ vizual.
Planuose – plėtra ir efektyvumo didinimas
Šiuo metu bendrovė „CSD inžinieriai“ intensyviai svarsto įvairius plėtros scenarijus Lietuvoje ir Rytų Europoje, juolab kad pastaruoju metu vis labiau ryškėja inžinierių trūkumo Vakarų Europoje tendencijos. Iš rinkos ir toliau reikalaujama kuo geresnės kokybės už mažesnę kainą. Aštri konkurencija ir spaudimas mažinti kainas menkina galimybes inžinerinę produkciją – skaičiavimus, BIM modeliavimą, brėžinius – kurti Vakarų šalyse. Anot bendrovės direktoriaus S. Barsteigos, pastebima, kad kai kurios Vakarų Europos įmonės tik dabar ėmėsi perkelti produkciją į pigesnes šalis, taip pat matoma tendencija, kad tą pradeda daryti tiek mažos, tiek didelės įmonės. Visos įmonės ieško to paties – geriausios kokybės už mažiausią kainą. „Galimybės yra neribotos ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ką sugebėsime pasiekti tiek kaip įmonė, tiek kaip valstybė. Šiuo metu mūsų įsivaizduojamas potencialas būtų daugiau kaip 100 aukštos kvalifikacijos darbo vietų inžineriniame eksporte, tačiau augimas numatytas visose Lietuvos įmonėse, o mūsų šalies žmogiškieji ištekliai riboti, todėl vienintelis kelias patenkinti klientų poreikius – automatizavimas ir procesų efektyvumo didinimas“, – komentavo įmonės „CSD inžinieriai“ vadovas.
Kaip vieną svarbiausių savo rinkų bendrovė ir toliau mato Šveicariją, kurioje dirbti sudėtinga, tačiau šiai rinkai perprasti jau atiduoti 8 komandos darbo metai. „Tai yra daug ir matome, kad po truputį ten jaučiamės vis geriau. Kitos šalys – Belgija, Vokietija ir Prancūzija. Belgijoje jau turime šiek tiek patirties, o Prancūzijoje šiuo metu tariamės dėl vieno galimo projekto. Vokietiją matytume kaip tolesnę perspektyvą, nes šalyje jau numatytos ilgalaikės ir labai didelės investicijos į infrastruktūrą. Vokietija – beribė rinka, bet reikia suprasti, kad nespėsime visko iškart“, – reziumavo pašnekovas.
Kitas mūsų prioritetas – investicijos į efektyvumo didinimą ir procesų automatizavimą. Šie procesai yra imlūs laikui, brangiai kainuoja, tačiau, atkreipė dėmesį S. Barsteiga, jei sustosime ir nespėsime laiku padidinti efektyvumo, susidursime su sunkumais vėliau.
Gyvenamosios paskirties komplekso Krisjė miestelyje projektas. „CSD inžinieriai“ vizual.
RĖMĖJO TURINYS
