Rangos darbus Vilniaus kogeneracinėje jėgainės biokuro bloke atlikusios, bet atsiskaitymo nuo vasaros pradžios nesulaukiančios bendrovės konstatavo, kad neturi galimybių tęsti jėgainės statybų. Šešios Lietuvos statybų įmonės pasirašė memorandumą, kad bendromis jėgomis sieks apmokėjimo už jau atliktus darbus.
„Ignitis grupei“ priklausančiai įmonei VKJ („Vilniaus kogeneracinė elektrinė“) spalio 6 d. skubiai nutraukus sutartį su projekto generaline rangove „Rafako“ iš Lenkijos, vien memorandumą pasirašiusioms Lietuvos įmonėms iš viso liko nesumokėta beveik 11 mln. eurų. Skolos svyruoja nuo 500 tūkst. iki 5 mln. eurų. Negalutiniais duomenimis, visos „Rafako“ skolos Lietuvos statybininkams siekia apie 15 mln eurų.
„Norime tęsti darbus jėgainėje, tačiau nebeturime tokios galimybės, kol neatsiskaityta už mūsų darbą. Dalis rangovų jau šiandien nebeturi apyvartinių lėšų, kitoms kyla bankroto grėsmė. Kelis kartus kreipėmės į VKJ, tačiau kol kas tai nedavė jokių realių rezultatų. Neturime kito pasirinkimo – bendromis jėgomis ieškosime išeities iš susidariusios situacijos“, – sako įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis, atstovaujantis susivienijusiems rangovams.
Rangovams žinoma apie kompanijos „Rafako“ raštą, adresuotą VKJ, kuriuo šiai bendrovei siūloma perimti įsipareigojimus ir sutartis su Lietuvos rangovais. Tokią galimybę numato „Rafako“ ir lietuviškų subrangovų sutartys, kaip ir teisinė praktika bei FIDIC. Tad tai vienas iš būdų kaip galima būtų apmokėti už Lietuvos įmonių atliktus darbus ir tęsti statybas.
Memorandumą pasirašiusios įmonės viliasi, kad pavyks taikiai susitarti su VKJ, mat atsiskaitymams su kogeneracinės jėgainės rangovais numatytų lėšų šios valstybinės įmonės sąskaitoje yra.
VKJ, nutraukusi sutartį su „Rafako“, iš Lenkijos kompanijos jau perėmė 15 mln. eurų dydžio sutarties įvykdymo garantinį fondą. Pati VKJ viešai skelbė, jog kompanijai „Rafako“ sumokėjo ženkliai mažiau nei yra atlikta darbų Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.
„VKJ manipuliuoja sąvokomis „atsiskaitę pagal sutartį“ ir „atsiskaitę už atliktus darbus“. Esmė tame, kad VKJ gen.rangos sutartyje su Rafako mokėjimai sekė darbus/aktus/sąskaitas su laiko atidėjimais.
Taip, sutarties su Rafako nutraukimo dieną už dalį de facto tai dienai atliktų darbų VKJ dar neturėjo mokėti. O dabar jau ir nemokės, nes sutartis nutraukta. Todėl ir paskubėjo ją nutraukti (nors pagal sutartį nutraukimo galimas periodas buvo mėnuo), neieškant sprendimo, kad pinigai už atliktus darbus pasiektų Lietuvos rangovus.
Labai liūdna žinoti, kad tai yra valstybinės, listinguojamos bendrovės elgesys su savo šalies bendrovėmis“, – tvirtina „Tilsta“ komunikacijos specialistas Mindaugas Ardišauskas.
Nesulaukę atsiskaitymo, memorandumą pasirašę rangovai neturės kito kelio kaip pradėti savo interesų gynybą teisinėmis priemonėmis. Atvėrus teismų duris, ilgam būtų įšaldytos ne tik rangovų lėšos, bet ir pats jėgainės statybų procesas.
„Manome, kad nei tokia statybų eiga, nei Lietuvos rangovų bankrotai nepriimtini ir valstybinei „Ignitis grupei“, kuri yra listinguojama Vilniaus, Varšuvos ir Londono biržose. Todėl tikime, kad teismo slenksčio nereikės peržengti“, – sako G. Gribulis.
Memorandumą pasirašė 6 projektavimo, statybos, betonavimo, energijos gamybos įrenginių bendrovės“: „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“.
Pasisakė ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LAS) prezidentas Dalius Gedvilas:
„Šiandien valstybinių projektų įgyvendinime matomi akivaizdūs signalai, liudijantys apie reikšmingas spragas viešųjų pirkimų procese: konkursus laimi statybos bendrovės, neturinčios pajėgumų įgyvendinti projektus. Tarp tokių projektų – Vilniaus kogeneracinės jėgainės ir Kauno stadiono statybos, Gedimino kalno rekonstrukcija.
Šie atvejai akivaizdžiai rodo, kad viešuosiuose pirkimuose siekiama tik momentinės naudos: perkančiosios organizacijos, užsakydamos pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti rytoj. Tariami sutaupymai perkant už mažiausią kainą vėliau išleidžiami stabdant ir „konservuojant“ neužbaigtas statybas, prarandant darbų kokybės garantijas bei iš naujo atliekant viešųjų pirkimų procedūras.
Nerimą kelia ir tai, jog pirkimus vis dažniau laimi netvarios užsienio bendrovės, neturinčios nei statybos srities darbuotojų, nei pajėgumų įgyvendinti projektą, o greičiausiai tik siekiančios nesąžiningai pasipelnyti.
Siekiant išvengti tokių atvejų, turėtų būti vertinami viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių techniniai ir finansiniai pajėgumai, mokamas darbo užmokesčio vidurkis, taip pat ar įmonė turi sutartis su reikalingu kiekiu statybos srities darbuotojų, galinčių atlikti numatytus darbus.
Kalbant apie užsienio genrangovų neatsiskaitymo su Lietuvos subrangovais problemą, valstybė turėtų prisiimti visų pirma moralinę, o po to ir finansinę atsakomybę. Jei valstybė pasirinko tokį genrangovą, kuris liko skolingas šalies įmonėms, tuomet turėtų solidariai prisiimti ir genrangovo paliktas skolas, o ne visą atsakomybę permesti ant mokesčius į valstybės biudžetą mokančio verslo pečių“, – kalbėjo D. Gedvilas.
(papidyta 11-20 16.20 val.)
Vilniaus kogeneracinę jėgainę palieka direktorius S. Barauskas
Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) direktorius Saulius Barauskas palieka užimamas pareigas. Naujo jėgainės vadovo atranka bus paskelbta artimiausiu metu.
„Sauliaus vadovavimo laikotarpiu Vilniaus kogeneracinė jėgainė perėjo iš projektinio etapo į tai, ką matome šiandien: turime pastatytą atliekų jėgainę, kurioje vykdomi karštieji bandymai – iš atliekų atgaunama šiluma ir jau pradedama tiekti vilniečių poreikiams. Dėkojame Sauliui už įdėtas pastangas ir pasiektus rezultatus bei linkime jam sėkmės kitame karjeros etape“, – teigia VKJ valdybos pirmininkas Dominykas Tučkus.
Įmonių grupėje S. Barauskas dirbo nuo 2005 m., o VKJ direktoriaus pareigas ėjo penkerius metus, nuo 2015 m. spalio mėn.
„Vadovavimas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui man buvo ambicingas iššūkis ir džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti išsikeltus tikslus. Labiausiai už pagalbą noriu padėkoti visai komandai, kuri demonstravo užsispyrimą ir atkaklumą bei itin prisidėjo prie to, kad Vilniuje turėtume veikiančią kogeneracinę jėgainę“, – teigia S. Barauskas.
VKJ valdyba artimiausiu metu priims sprendimą, kas laikinai eis VKJ direktoriaus pareigas, kol vyks naujo vadovo atranka. Numatoma, kad paskutinė S. Barausko darbo diena jėgainėje bus lapkričio 30 d.
