Yra toks žinomas, daugeliui statybininkų jau matytas Pasaulio banko, IHS ir Tarptautinės
darbo organizacijos sudarytas grafikas. Statybų sektoriui jis – tarsi gėdos lenta, nes visų kitų
ekonomikos sektorių produktyvumą žyminčios linijos stačiau ar ne taip stačiai, bet kyla į viršų.
Pasaulinę padėtį atspindinčiame grafike krinta tik statybų sektoriaus darbuotojo sukuriamos
realios vertės kreivė, nuo 100 dolerių 1990 metais iki 60 dolerių 2018-aisiais.
Kaip vytis pirmaujančius
Statybų sektoriaus naujokus tokie duomenys stebina, netgi atrodo, tarsi grafikas būtų klaidingas. Juk statybų pramonė gerai finansuojama, čia naudojama moderni technika, o sektoriaus darbuotojai atlieka sudėtingus skaičiavimus, vadinasi, statybų versle dirba protingi ir gabūs žmonės. „Aš nesu girdėjęs, kad artėjančios olimpinės žaidynės būtų atšauktos, nes olimpinių objektų statytojams išseko biudžetas“, – socialiniame tinkle sarkastiškai rašo Alexanderis Borovikovas, klientų patirties komandos vadovas ne pelno siekiančioje organizacijoje „Open Design Alliance“. Jis ieško pagrįsto paaiškinimo apgailėtinam statybų produktyvumo rodikliui grafike, nes tokios frazės kaip „oras gali būti nenuspėjamas“ skamba nepateisinamai, ypač žvelgiant į žemės ūkio, tikrai ne ką mažiau priklausomo nuo oro sąlygų, kreivę.
Diskusijos, statybų forumai ir komentarai nurodo, kad šios pažeme šliaužiančios kreivės priežastis – statybų sektoriaus išskirtinumas. „Statybos turi savo kelią“, „Statybose viskas labai specifiška“, „Kitų sričių patirtis nepritaikoma statybai“ ir taip toliau. A. Borovikovas įsitikinęs, kad reikia nustoti propaguoti statybų išskirtinumą ir ieškoti kitokių atsakymų. „Tikriausiai atėjo laikas pasakyti: „Vyručiai, mes atsiliekame. Padėkite mums pasiekti tokį patį efektyvumą.“ Tik tokiu atveju bus galima pagerinti šį gėdingą grafiką“, – svarsto specialistas.
Kaltė krinta ant realių statybų
Artemas Boiko, duomenų valdymo specialistas, pritaria minčiai, kad laikas nustoti statybų pramonę laikyti išskirtine, ypač duomenų tvarkymo atžvilgiu. Jis pats diegia programavimo kalbos
„Python“ scenarijus ir procesų automatizavimą statybos pramonėje ir yra įsitikinęs, kad tėra mažai suprantančių, kas iš tiesų šiandien vyksta šiame sektoriuje. Todėl tarpsta įmonės, „nežiniukams“ parduodančios stebuklingą BIM sprendimą, kuris neva visiems laikams sutvarkys visus įmonės procesus ir netgi užtikrins paties verslo ilgaamžiškumą.
Taigi, kaip koreliuoja investicijos į informacines technologijas ir statybų sektoriaus našumas?
Egzistuoja nuomonė, kad dalis verslų, laikomų statybų sektoriaus dalimi, tiesiog parazituoja, nesuteikdami industrijai jokios vertės. Taip reali vertė dalijama į daugiau pyrago gabalėlių, nei priklausytų, ir smarkiai sumažina statistiką. Socialiniame tinkle diskutuojantis inžinierius siūlo pažvelgti į bet kurio statybų projekto išlaidų sudėtį ir pastebėti, kiek išleidžiama produktyviam darbui.
Pelnas tradiciškai yra susietas su projekto išlaidomis, tad atsiranda stipri paskata šias išlaidas didinti. Jei inovatyvios technologijos tėra pretekstas išpūsti statybų projekto biudžetą, tai kažkoks „būtinas patobulinimas“, ypač dideliuose viešuosiuose projektuose, yra puikus būdas tai padaryti. Kai tokia padėtis paverčiama skaičiais, o skaičiai suvedami į grafiką, jis gąsdina, tačiau dažniausiai dėl to kaltinamos realios statybos: prastas projektas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, medžiagų tiekimo problemos ir kitos aplinkybes.
IT gali padėti, bet negali padaryti darbo už jus
Manuelis Luisas, technologijų specialistas ir BIM projektų vadovas, šioje diskusijoje stoja technologijų pusėn, pabrėždamas, kad statybos neatsiejamai susijusios su bendradarbiavimu. Pasak specialisto, nauji IT įrankiai arba programinė įranga gali padėti pagerinti statybų produktyvumą, bet, bent jau kol kas, rezultato užtikrinti negali.
„Naudodami dabartines technologijas, galite daug greičiau atlikti pasikartojančius veiksmus ir greitai eksportuoti duomenis suinteresuotosioms šalims, – sako M. Luisas ir apibendrina: – Tačiau vargu ar technologijos duos naudos, jei statybų projekte bendradarbiaujama prastai ar iš viso nebendradarbiaujama. Taip nutinka dėl statybų sektoriaus dalyvių nenoro mokytis, žinių stokos, kartais bendradarbiavimo vengiama dėl sutarties apribojimų ar kitų priežasčių. Manau, kad tai yra pagrindinė
našumo mažėjimo priežastis ir sudėtinga spręstina problema, dėl kurios statybos pramonė smarkiai atsilieka nuo kitų pramonės šakų.“
Savo ruožtu A. Boiko tikina, kad pagrindinė problema yra ne prastas bendradarbiavimas, o pernelyg sudėtingi naudoti programiniai įrankiai ir formatai. Neatsitiktinai BIM nepavyko pagerinti produktyvumo statybų pramonėje per pastaruosius 20 metų.
Atvirojo kodo įrankiai
„Šiandien statybų pasaulyje BIM programinė įranga užpildyta produktais su nedideliu aplikacijų programavimo sąsajų (angl. API) funkcionalumo rinkiniu, kuris riboja duomenų apdorojimą ir analizę. Norėdami patekti į reikiamą informacijos sąrašą ar lentelę, šiandien turite parašyti daugybę kodo eilučių arba parengti kelių lygių API užklausas. Mažos BIM programuotojų grupės yra priverstos kurti API užklausas, siekiant integracijos su su didesnių produktų API“, – aiškina A. Boiko.
Šios aplikacijų programavimo sąsajos supaprastina prieigą prie įrankių funkcijų. Paprasčiau tariant, kai programinės įrangos vartotojams nebepakanka esamų mygtukų, jie kreipiasi dėl papildomų funkcijų ir taip skatina naujų API kūrimą. Integracijos ir duomenų pasiekiamumo poreikis rinkoje nuolat auga ir vartotojai to reikalauja, tačiau prieigos prie funkcionalumo paklausa tampa spąstais uždarų programų kūrėjams, kurie pirmiausia sukuria savo įrankius, o paskui susiduria su būtinybe suteikti plačią prieigą prie įrankių ar duomenų. Dėl to daugėja atvirojo kodo BIM įrankių, kurie bando atkartoti patentuotų sprendimų funkcionalumą.
Bet kuriuo atveju, tarpprograminė integracija vis dar yra komplikuota, visiems atvejams ir visoms pasaulio įmonėms API nesukursi, todėl bet kuriame BIM sprendime pagrindine funkcija tampa lentelių eksportavimas iš jau egzistuojančių sistemų ir bibliotekų. Pasak A. Boiko, šimtai milijonų profesionalų ir didelių statybų įmonių jau pasirinko lentelių formatą kaip pirminį, atmesdami darbą sudėtingose struktūrose. Tai leidžia greičiau automatizuoti procesus ir atsikratyti priklausomybės nuo API
pardavėjų.
Ar pasirinkti lentelių formatą, ar investuoti į didesnę integraciją, ar paprasčiausiai laukti, kol tokia integracija bus sukurta naujų rinkos dalyvių? Šie klausimai, neraminantys statybos industrijos atstovus, lieka atviri. Parašykite savo nuomonę komentare SA.lt.
