Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistai gauna daug paklausimų ir skundų dėl netinkamai atliktų statybų ūkio būdu. Šį būdą statytojai renkasi manydami, kad jis paprastesnis ir pigesnis, bet neretai neįvertina prisiimamos rizikos.
Pagrindinis statybos ūkio būdu požymis – rangos sutarties nebuvimas. Tokioms statyboms neretai samdomi pavieniai statybininkai ar jų brigados, nesudaroma sutarčių, atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Riziką dėl tinkamo darbų organizavimo, kokybės trūkumų ar išaiškėjusių defektų baigtame statyti statinyje prisiima statytojas. Šiuo atveju jis turi teisės aktų nustatytas tiek statytojo (užsakovo), tiek ir rangovo pareigas ir teises, tad ir statybos defektus tenka taisyti pačiam, savo lėšomis. Niekuo negali padėti ir VTPSI, į kurią galiausiai kreipiasi nukentėję statytojai.
Dar gana dažnai ūkio būdu individualius namus statantys gyventojai mano, kad, norint teisėtai vykdyti statybą, pakanka turėti statybą leidžiantį dokumentą, darbus atlikti pagal projektą, o juos užbaigus pateikti tvirtinti VTPSI paties surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Apie prievolę prisiimti rangovo pareigas pamirštama.
Neypatingą statinį (šiai kategorijai priskiriamas didesnio kaip 80 kvadratinių metrų bendrojo ploto individualus gyvenamasis namas ar ūkio pastatas) statant ūkio būdu viena statytojo perimamų rangovo pareigų – paskirti ar pasamdyti statybos vadovą. Jis taip pat privalo organizuoti statinio statybos techninę priežiūrą – pasamdyti statybos techninį prižiūrėtoją. Jeigu statytojas turi statybos inžinieriaus diplomą ir bent poros metų profesinę patirtį, jis pats gali vadovauti statybai. Tačiau tas pats asmuo, nors ir atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus, negali vykdyti statinio statybos vadovo ir techninės priežiūros vadovo pareigų.
Neturint statybos inžinieriaus diplomo patartina statybą patikėti rangovui. Organizuoti statybą rangos būdu gyventojai vengia dėl santykinai didesnių išlaidų. Rangovas į darbų kainą įskaičiuoja ir civilinės atsakomybės draudimo kainą, ir savo planuojamą uždarbį. Be to, privaloma visą statybos eigą fiksuoti statybos darbų žurnale.
Pavyzdžiui, ūkio būdu statant ne didesnį kaip 500 kvadratinių metrų bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą statybos darbų žurnalo pildyti neprivaloma. Tačiau šis statybos vykdymo dokumentas naudingas statytojui. Statybos darbų žurnale aprašoma statybos darbų eiga nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui, į jį įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Šie įrašai labai reikšmingi tuo atveju, jei išaiškėja statybos defektai ar įvyksta statinio avarija per garantinį terminą. Turint rašytinių įrodymų, paprasčiau pareikalauti statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo ar projektuotojo atsakomybės.
Renkantis statybos organizavimo būdą reikėtų įvertinti ne tik numatomas faktines išlaidas, bet ir neišvengiamai statytojo prisiimamos rizikos kainą.
