Vyriausybė pritarė planui, kuriuo siekiama padidinti geležinkeliais gabenamų krovinių į Klaipėdos jūrų uostą srautą.
Prieš dvi dienas Klaipėdos miesto taryba nepritarė koncerno „Achemos grupė“ valdomos didžiausios Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“) planams didinti krovos apimtis uoste. 25 balsais nepritarta „Klasco“ veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programai.
Modernizuoti ir išplėsti Klaipėdos uosto geležinkelius
Susisiekimo ministerijos siūlymu patvirtintas pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtros specialusis planas, kad būtų pradėtas jam reikalingos žemės paėmimas visuomenės poreikiams.
Norima modernizuoti ir išplėsti Klaipėdos uosto geležinkelius, koncepcijose nurodoma, kad palei uostą ir jo teritorijoje planuojama geležinkelių plėtra, gretimų gatvių rekonstrukcija pritaikant jas sunkiajam ir lengvajam transportui, eismo apribojimai.
Nutarimu įpareigojama parengti teritorijos tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės ir Marių gatvių bei Kuršių marių plėtros planą, o jį įgyvendinti – ne vėliau kaip iki 2031 metų pabaigos.
Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtros projektas rengiamas nuo 2016 metų, jis yra Rytų-Vakarų transporto koridoriaus, kurį Seimas pripažino ypatingos valstybinės svarbos projektu, dalis.
Klaipėdos taryba nepritarė „Klasco“ plėtrai
Sprendimo iniciatoriai teigė, kad bendrovės ateities planai kelia grėsmę padidinti triukšmą ir dulkėtumą teritorijoje, kuri ribojasi su itin arti esančiais gyvenamaisiais namais. Aplinkosaugos specialistams taip pat abejonių kelia programoje įvardinta geležies šlako ir geležies silikato krova bei sandėliavimas, baiminamasi, kad tai bus medžiagos, panašios į geležies rūdą, kurią aplinkosaugininkai uždraudė pernai rudenį krauti.
„Radikaliai didinamos krovos nėra, šiek tiek didinamos tik inertinių medžiagų ir metalo laužo krova, kurią ir dabar vykdome“, – tarybos posėdyje kalbėjo „Klasco“ infrastruktūros direktorius Vidas Endzinas.
Bendrovės atstovas pabrėžė, kad šiuo metu jos taršos leidimas leidžia krauti kur kas daugiau krovinių nei nurodyta PAV programoje.
„Sakykime, trąšų krovai turime leidimą 5 milijonus tonų, o PAV programoje lieka milijonas arba 1,12 milijono, palaidos geležies dvigubai mažėja“, – sakė V. Endzinas.
Tarybos sprendimas nepritarti programai bus siunčiamas Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri priima sprendimus dėl PAV numatytos veiklos. Pasak agentūros atstovų, tai bus tiks vienas iš kelių vertinimų, kuriais bus vadovaujamasi apsisprendžiant.
Kovo pabaigoje savivaldybei pateiktoje „Klasco“ PAV programoje numatoma metalo laužo krovą didinti nuo 100 tūkst. iki 300 tūkst. tonų per metus, birių krovinių – fosforitų, perlito, gipso anhidrito, klinkerio, geležies šlako ir geležies silikato – nuo 200 tūkst. iki 800 tūkst. tonų. Birių trąšų krovos apimtis norima didinti 120 tūkst. tonų – iki 1,12 mln. tonų per metus.
Bendra maksimali metinė įmonės krova, įskaitant ir šiuo metu kraunamus grūdus, neviršytų 1,5 mln. tonų, vienkartinio sandėliavimo – 250 tūkst. tonų.
„Klasco“ pernai rudenį sustabdyta palaidos geležies rūdos krova, taip nuspręsta aplinkosaugininkams nustačius, kad krovinių dulkės patenka už įmonės teritorijos ribų ir nusėda ant šalia esančių statinių paviršių, o kai kur net apie pusę tokios taršos sudarė būtent „Klasco“ krovinių pėdsakai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vasarį galutinai atmetė bendrovės skundą, kuriuo ji prašė stabdyti pernai lapkritį Aplinkos apsaugos departamento priimtą nurodymą nutraukti palaidos geležies rūdos krovą.
„Sprendimas nepritarti naujiems krovos kompanijos planams – principinė tarybos pozicija. Veikla planuojama miesto centre, ypač jautrioje teritorijoje, kuri visai šalia gyvenamųjų namų, o čia įsikūrę gyventojai jau ir iki šiol ne kartą skundėsi šalia vykstančios krovos pasekmėmis. Įžvelgdama naujų grėsmių, taryba pasinaudojo įstatyme numatyta teise nepritarti naujiems krovos planams“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Šaltinis: BNS
