Šią savaitę Vilniaus Gedimino prospekte nukritęs balkonas dar kartą priminė apie prastos būklės balkonų keliamas grėsmes tiek praeiviams, tiek daugiabučių gyventojams. Daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ statinių techninės priežiūros specialistas Povilas Lysiukas perspėja, kad apie ketvirtadalis visų sostinės senamiestyje esančių namų balkonų yra vertinami kaip prastos būklės, o pro pirštus į tai žiūrintys gyventojai rizikuoja savo ir praeivių saugumu.
Už tvarkingą balkonų techninę būklę atsako visi daugiabučio gyventojai
Balkonai, kaip ir kitos daugiabučio namo konstrukcijos, yra priskiriami bendrajai nuosavybei, todėl už jų tvarkingą techninę būklę atsako visi daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai.
Tai reiškia, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar jų bute yra balkonas, ar ne, prisiima atsakomybę už daugiabutyje esančių balkonų tinkamą techninę būklę ir moka už jų tvarkymą.
Balkonų, kaip ir kitų daugiabučio namo konstrukcijų, techninę būklę prižiūri ir vertina daugiabučio namo techninis prižiūrėtojas. Jis atlieka reguliarias balkonų apžiūras ir teikia rekomendacijas, susijusias su jų priežiūra ir tvarkymu.
Avarinės būklės balkonai privalo būti tvarkomi nedelsiant
Avarinė balkono būklė nustatoma tokiais atvejais, kai fiksuojama balkono konstrukcijų erozija, įdrėkęs, suskilęs ar ištrupėjęs balkono apsauginis laikančiųjų konstrukcijų betono sluoksnis, balkono turėklai yra stipriai paveikti korozijos, atkibę nuo tvirtinimo taškų, kliba ir yra nesaugūs naudoti.
Tokios techninės būklės balkonais draudžiama naudotis ir juos būtina nedelsiant tvarkyti. Be to, siekiant apsaugoti gyventojus, praeivius bei materialų turtą, tokios būklės balkonai paremiami specialiomis konstrukcijomis, kad jie nenukristų.
Pasak P. Lysiuko, visais atvejais pirmiausia siūloma gyventojams patiems nuspręsti tvarkyti avarinės būklės balkonus, bet jiems nesutikus administratorius turi užsakyti techninę ekspertizę, kuriai patvirtinus pirmines išvadas, privalo nedelsiant imtis balkono tvarkymo darbų.
„Teisiškai balkonams esant avarinės būklės gyventojų pritarimo gauti nereikia, tačiau visada siūlome gyventojams patiems nuspręsti dėl tvarkymo darbų, nes privaloma ekspertizė papildomai kainuoja nuo 1000 Eur iki 3000 Eur. Kadangi tokių balkonų būklė yra akivaizdi ir matoma plika akimi, rekomenduojame ekspertizės darbų kainą verčiau skirti patiems tvarkymo darbams,“ – sako P. Lysiukas.
Teisės aktai nustato griežtą atsakomybę administratoriams ir bendrijoms, jeigu laiku nesiimama avarinių balkonų tvarkymo darbų. Balkono griūties atveju arba paaiškėjus, kad jo būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, gresia baudos iki 1500 Eur, o sužalojus žmones gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė, rašoma pranešime spaudai.
Dėl prastos techninė būklės balkonų tvarkymo sprendžia gyventojai
Tais atvejais, kai balkonų būklė nėra avarinė, tačiau prasta, kada ir kaip balkonai bus tvarkomi balsuodami sprendžia patys gyventojai.
Prasta balkono būkle laikomi atvejai, kai fiksuojami nuo balkono atskilę pavieniai betono arba architektūrinių detalių elementai, atviros plieninės laikančiosios konstrukcijos, veikiamos aplinkos veiksnių, neįrengta arba suirusi hidroizoliacija, dėl kurios vanduo skverbiasi į balkono pagrindą, taip pat turėklų korozija.
Techniniam namo prižiūrėtojui nustačius prastą balkono būklę jis yra aptraukiamas tinklu tam, kad krisdamos pavienės dalys nepadarytų žalos žmonėms ir turtui. Pasak „Civinity Namai“ eksperto, tokie tinklai – tik laikinas sprendimas, o prastos būklės balkonas turi būti tvarkomas iš esmės:
„Tinklu aptrauktas balkonas nešalina problemos, tik laikinai apsaugo nuo galimos žalos praeiviams ir šalia balkono esančiam turtui. Nerekomenduojame tinklų ant balkonų laikyti ilgiau kaip metus, nes po tinklu ilgainiui kaupiasi drėgmė, kuri toliau daro žalą balkono konstrukcijoms,“ – sako P. Lysiukas.
Balkono būklei esant prastos, tačiau ne avarinės būklės, balkonų nerekomenduojama gausiai apstatyti augalų vazonais ir kitais daiktais ir drauge su namo administratoriumi iš anksto suplanuoti jų remonto darbus.
Į prastą balkonų būklę dažnai žiūrima pro pirštus
Pasak P. Lysiuko, už daugiabučių namų balkonų priežiūrą atsakingi yra patys gyventojai, tačiau į jų būklę dažnai numojama ranka, net jei renovacija yra akivaizdžiai reikalinga:
„Vis dar dažnas atvejis, kai gyventojai į prastos būklės balkonus jų daugiabučiame name žiūri pro pirštus ir vengia spręsti šį klausimą: nedalyvauja susirinkimuose, kuriuose keliamas šis klausimas, arba balsuoja prieš tokių darbų atlikimą. Pagrindinė to priežastis – nenoras mokėti už remonto darbus: teisiškai balkonai priklauso visiems namo būtų ir kitų patalpų savininkams ir už jų remontą turi mokėti visi, nors balkonais naudojasi tik konkrečių butų gyventojai,“ – pasakoja „Civinity Namai“ atstovas.
Senamiesčio gyventojai gali pasinaudoti parama
Su prastos būklės balkonais susiduriantys Vilniaus miesto gyventojai gali pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės teikiama parama pastatų fasadų, stogų, balkonų, autentiškų medinių langų ir durų tvarkymui, kuri kompensuoja net 80 proc. balkonų tvarkybos projektavimo ir tvarkymo darbų kainos.
P. Lysiuko teigimu, norint atlikti minėtus balkonų atnaujinimo darbus pirmiausia reikia kreiptis į namą prižiūrintį administratorių arba bendriją tam, kad būtų suorganizuotas gyventojų susirinkimas arba balsavimas raštu, kurio metu sprendžiama dėl namo tvarkybos projekto ir rangos darbų apimties, administratorius įgaliojamas rengti projektavimo paslaugų viešąjį konkursą. Pasirinkus projektuotoją rengiamas tvarkybos projektas.
Parengus projektą skelbiamas konkursas rangos darbams atlikti, gyventojai pasirenka rangovą, su juo pasirašoma sutartis, organizuojama sąmatos ekspertizė, kuri kartu su paramos prašymu pateikiama Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai.
Sutvarkius dokumentaciją prasideda rangos darbai, kuriems pasibaigus juos priima atestuotas paveldo specialistas ir statybos prižiūrėtojas, informacija apie darbų pabaigą pateikiama Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai ir laukiama paramos išmokėjimo.
