Žalingų priklausomybių turintis bedarbis pilietis – toks socialinio būsto gyventojo portretas dažniausiai įsivaizduojamas Lietuvoje. Gal todėl, kad atmintyje geriausiai išlieka žiniasklaidos pasakojimai apie nesutramdomus, gaisrus ir potvynius keliančius socialinio būsto nuomininkus. Vis dėlto socialiniu būstu disponuojančių savivaldybių atstovai pabrėžia, kad jų tvarkomuose socialinio būsto nuomininkų ir laukiančiųjų sąrašuose – ir jaunos šeimos (kurios dėl būsto pasiūlos stokos kartais spėja pasenti), taip pat – neįgalieji, našlaičiai ir kitos socialiai pažeidžiamos gyventojų grupės.
Valstybė šiuo metu dar tik ieško sprendimų, kurie padėtų pagreitinti aprūpinimo socialiniu būstu procesus. Ar sutrumpins laukiančiųjų eiles 2015 metų sausio 1-ąją įsigaliojęs naujas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas?
Aloyzas STAPULIONIS
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vedėjas
2013 metų sausio 1 dieną socialinio būsto nuomos laukė 31 584 šeimos ar asmenys. 2012 metais išnuomoti 1086 socialiniai būstai. 2014 metų sausio 1 dieną išsinuomoti socialinį būstą norėjo 32 542 šeimos (asmenys), per 2013 metus išnuomoti 1053 socialiniai būstai.
Duomenis apie 2014-aisiais išnuomotus būstus savivaldybės turi pateikti iki vasario 1 dienos, vis dėlto tai, kad 2014 metais socialinio būsto fondo plėtrai buvo skirta 30,15 mln. litų, t. y. 37 proc. daugiau negu 2013 metais, leidžia teigti, jog daugiau bus ir išnuomotų būstų. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus naujam Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, iki gegužės 1 dienos bus patikrinta, ar visi asmenys ir šeimos pagal deklaruotą turtą, įskaitant ir pajamas, tebeturi teisę gauti paramą. Vadovaujantis ankstesniu įstatymu deklaruoti turtą reikėjo tik įrašant į laukiančiųjų socialinio būsto nuomos sąrašą ir prieš suteikiant būstą. Kadangi laukti, kol bus išnuomotas socialinis būstas, reikia apie 20 metų, laukiančiųjų sąrašuose gali būti ir tokių asmenų (šeimų), kurių materialinė padėtis yra pasikeitusi ir kurie jau negali pretenduoti gauti paramą.
Asmenys ar šeimos, turintys teisę gauti paramą būstui išsinuomoti, gali nelaukti, kol jiems bus išnuomotas socialinis būstas. Jie gali nuomotis būstą rinkoje ir gauti nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Pavyzdžiui, Vilniuje asmuo per mėnesį gautų 43,52 euro, arba 150,24 lito, dydžio kompensaciją, standartinei trijų asmenų šeimai per mėnesį būtų skiriama 130,56 euro, arba 450,72 lito.
Taip pat teikiamos subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.
Įvertinus visus šiuo metu įrašytų į socialinio būsto nuomos eilę asmenų (šeimų) poreikius, iki 2020 metų, plėtojant socialinio būsto fondą ir nuomojant socialinį būstą, reikėtų investuoti apie 964,4 mln. eurų (3,33 mlrd. litų), arba kasmet 160,7 mln. eurų (555 mln. litų).
Formuojant paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką buvo nuspręsta valstybės biudžeto lėšomis (dėl pinigų stokos) remti nuomotoją, socialinio būsto fondo plėtrą vykdyti už lėšas, gautas rinkos sąlygomis parduodant savivaldybės gyvenamąsias patalpas, nenaudojamas kaip socialinis būstas. Parduoti gali būti pateikta apie 12,5 tūkst.
