Medinėse Šnipiškėse dažniausiai įvardijamos trys problemos: nesutvarkyti keliai ir šaligatviai, kas, savo ruožtu, atveda prie chaotiško automobilių statymo ant pėsčiųjų takų, viešieji tualetai ir vandentiekis bei žaidimo aikštelių trūkumas. Dalį šių problemų gyventojai bandė spręsti patys, o taip pat nustatyta tvarka pateikdami savivaldybei užklausas ir prašymus.
VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybos verslo ir komunikacijos katedros doc. dr. Jekaterina Lavrinec prieš kurį laiką „Statybai ir architektūrai“ yra sakiusi, kad medinių Šnipiškių problema dar ir ta, kad miesto strategų jis matomas kaip statybų aikštelė. Statybų aikštelės gyventojai balansuoja netikrumo dėl ateities būsenoje: jie nežino, kuriam laikui gali planuoti savo gyvenimą šiame rajone, tačiau pripažįsta gyvenimo jame privalumus. Nes kvartalo, kuriam numatomas muziejaus po atviru dangumi (Skanseno) likimas, gyventojų ateitis išties nėra aiški. Netikrumas dėl savo rajono ir gyvenimo jame ateities savo ruožtu pagimdo visą aibę socialinių problemų, kas sudaro pagrindą rajono ir jo gyventojų stigmatizacijai, kaltinant juos apsileidimu ir netvarkingumu (kai kurie sociologai tam tikros gyvenvietės arba viešosios erdvės ignoravimą vadina „apleidimo gestais“). Tačiau tai yra dešimtmečius programuojamas procesas.
Vilniaus plėtros specialistai ir NT vystytojai išties sutaria, kad senasis Šnipiškių įvaizdis traukiasi, o jų ateities perspektyvos verčia suklusti. Kodėl dažnas vilnietis vis dar atsargiai vertina šį mikrorajoną, nuo kurio tikrasis centras ir net senamiestis beveik yra pasiekiami ranka, numanyti nesunku. Nemažai prisidėjo spalvinga Šnipiškių istorija su savo garsiąja Kalvarijų gatve, dangoraižių ir medinių lūšnelių kontrastas, įtartinos reputacijos senbuvių kategorija. Tačiau artimiausia centro kaimynė, vargu ar gali būti ilgam nustumta į užribį.
Mindaugas Pakalnis
(BFL nuotr.)
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pabrėžia, kad daugelis Šnipiškes vis dar supranta kaip medinių lūšnų kvartalą, nors iš tiesų jos yra gerokai didesnės, tęsiasi nuo Neries upės iki Ozo parko. Taigi, Šnipiškėse – ir modernusis naujojo Vilniaus centras, ir sovietinės statybos daugiabučiai, ir medinių namų kvartalas, ir XIX a. būdingas perimetrinis užstatymas palei Kalvarijų gatvę.
„Tai – kontrastų rajonas visomis prasmėmis: ir architektūrine, ir socialine, ir infrastruktūros išvystymo. Bet iš kitos pusės, tai labai didelių galimybių rajonas“, – tvirtina M. Pakalnis. Tiesa, kontrastai matomi plika akimi – verslo centre žvilgsnį traukia prabangūs gyventojų automobiliai, o vos už kelių metrų vietiniai vis dar keliauja vandens parsinešti į kolonėlę ir naudojasi lauko tualetais.
Kalbėdamas apie Šnipiškių plėtros perspektyvas, vyr. architektas pirmiausia kaip vieną pagrindinių miesto investicinių rajonų pamini dešinįjį Neries krantą. Toliau į šiaurę plytintis medinių namukų kvartalas ateityje tapsiantis išskirtiniu turtingų žmonių, turinčių individualius namus pačiame miesto centre, rajonu. Architektas nesutinka, kad jį reikėtų bandyti dirbtinai multiplikuoti, sukuriant Las Vegaso tipo rajoną. Juk šios miesto dalies grožį lemia būtent kontrastai.
„Maži pastatėliai palei Kalvarijų gatvę galėtų likti, o už jų formuojamas 4–5 aukštų užstatymas. Tada galėtume išsaugoti Kalvarijų gatvės charakterį, būtų geresnės galimybės kavines, restoranėlius, parduotuvėles padaryti palei gatvę“, – sakė M. Pakalnis.
Gerokai kitokią įvykių raidą vyr. architektas prognozuoja rytinei arba šiaurinei Šnipiškių pusei, kurioje vyrauja vietinės statybos daugiabučiai. Šiai daliai reikalinga kompleksinė kvartalų renovacija, nes plokštinių daugiabučių kokybė yra labai prasta.
„Vieta labai gera, o žmonės ateina su aukštesnėm pajamom, ir prastos kokybės nenori. Tai rajoną paverčia socialinių problemų rajonu, nes toje dalyje nėra būstų, kurie tiktų viduriniajai klasei, norinčiai geresnės gyvenimo kokybės, o ne sovietinės statybos,“ – komentavo pašnekovas.
Vis tik net ir šių būstų kainos – gerokai didesnės nei esančių vakariniuose miegamuosiuose rajonuose: „Čia žmonėms tiesiog patogu gyventi: čia pat universitetas, miesto centras, turgavietė, darbo vietos. Aš manau, kad ši miesto dalis tikrai turi gerą, gražią ateitį.“
