Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo aiškų ryšį tarp smogo ir didėjančio mirtingumo miestuose. Smogo problema sprendžiama priimant įvairius įstatymus (draudžiant kūrenti katilus kietuoju kuru, ribojant automobilių su vidaus degimo varikliais judėjimą miestų centruose ir pan.), tačiau kovojant su oro tarša svarbų vaidmenį vaidina ir urbanistika, miestų planavimas, miesto plėtros programos.
Šiuo metu įvairiuose miestuose įgyvendinama vis daugiau oro taršai mažinti skirtų priemonių. Ypač tai aktualu didmiesčiams, labiausiai kenčiantiems nuo smogo. Ne taip retai šaltesnės žiemos metu smogas apgaubia Vilnių, užfiksuojamas Kaune, Klaipėdoje bei kituose didesniuose šalies miestuose. Tad visa tai, apie ką bus pasakojama šiame straipsnyje, aktualu ir mums.
Kas yra smogas ir kaip jis susidaro?
Lietuvos gyventojų apklausų duomenys rodo, kad mūsų šalyje labiausiai teršiančiais aplinkos orą veiksniais žmonės įvardija pramonę ir transportą. Šiuos atsakymo variantus pasirenka daugiau nei 90 proc. apklaustųjų. Namų šildymą malkomis ir anglimis, kaip galimą oro taršos priežastį, pasirenka tik keli apklaustųjų procentai. Taigi, apklausos rodo, kad žmonės nesuvokia realios situacijos, nes kietojo kuro deginimas aplinkos orą teršia ne mažiau nei pramonė ar transportas.
Aplinkosaugos specialistai tvirtina, kad nelietingą ir šiltą pavasarį bei visu sausuoju metų laiku aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis itin padidėja dėl laiku ir tinkamai neišvalytų miestų gatvių, šaligatvių, prisideda ir tarša nuo neasfaltuotų gatvių.
Rudenį, atvėsus orams, oro užterštumas didėja dėl privačių namų šildymo kietuoju kuru ar net atliekomis (popieriumi, skudurais, plastiku, baldų gamybos atliekomis ir pan.). Savo namų, biurų orą galima valyti ir drėkinti oro drėkintuvu.
Smogas – ore tvyrančių teršalų migla, kurią galime matyti paprasta akimi. Ji panaši į rūką. Dažniausiai toks „teršalų rūkas“ susidaro pramonės centruose, didmiesčiuose, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Smogas dažniau susiformuoja daubose įsikūrusiuose miestuose – toks yra Vilnius, tokia yra centrinė Kauno dalis. Užterštame ore yra labai pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių (įskaitant ir sunkiuosius metalus) ir kt.
Yra du smogo tipai: redukuojantis ir fotocheminis. Redukuojantis („Londono tipo“) smogas susidaro dėl nepakankamo sudeginimo, rūko ir žemų temperatūrų ir turi daug smulkių dalelių ir sieros dioksido. Fotocheminį („Los Andželo tipo“) smogą sudaro didelės ozono, azoto oksido ir angliavandenių koncentracijos. Jis susiformuoja dėl eismo taršos ir reakcijos su saulės šviesa.
Teigiama, kad nuo oro taršos kasmet miršta nuo iki 4,4 mln. žmonių. Taigi statistika – negailestinga. Pagrindinė mirčių priežastis – ultra dispersinės dalelės PM10 ir PM2,5. Dalelės PM2,5 skersmuo vos 2,5 mikrono, todėl ji gali įsiskverbti į audinių vidų, sukelti astmą, širdies priepuolius. PM10 irgi labai pavojinga.
Kas labiausiai kenčia nuo smogo? Klimatologai teigia, kad kalbant apie smogą, slėniuose ar kalnų apsuptyje įsikūrę miestai visada yra didesnė rizikos zona, nes jie yra užuovėjoje ir vėjai neišsklaido kietųjų dalelių. Negana to, jei staiga padidėja oro temperatūra (tiek dieną, tiek naktį), virš miesto susiformuoja kažkas panašaus į kupolą, kuris uždaro užterštą orą ir neleidžia smogui išsisklaidyti.
Smogas apgaubia ir tokius miestus kaip Paryžius, nors tikrai nepasakytum, kad Paryžius yra dauboje. Bet dauba ir nėra būtina, tereikia, kad kuriam laikui nurimtų vėjas, oras būtų sausas, ir dideli miestai paskęsta smogo rūke. Smogas nesvetimas ir D. Britanijos miestams. Drėgnas ir lietingas Anglijos klimatas ilgą laiką saugojo salyno miestus nuo smogo, tačiau keičiantis klimatui, keičiasi ir kritulių pasiskirstymas, tad lietingoji Anglija vis dažniau kenčia nuo smogo dėl to, kad jai jau trūksta lietaus.
Smogas apgaubia Romą, dažnai nuo jo kenčia Berlynas ir Helsinkis, Meksikas, Rio De Žaneiras, Kairas, Johanesburgas, Delis, daugelis Kinijos didemiesčių.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
Kovos su smogu metodai
Yra įvairių kovos su smogu priemonių. Vienas pagrindinių, kurio čia nenagrinėsiu, – į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimas visuose sektoriuose (pramonėje, transporte, buityje ir t.t.).
Kitas – ekologiškų miestų projektavimas, tačiau dar aktualiau – tinkamas esamų miestų plėtros planavimas. Geru pavyzdžiu gali būti Čandigaras Indijoje, kur atitinkama reljefo analizė ir vėjų tyrimai parodė, kad kalnų vėjai labai padeda išsklaidyti smogą, tad planuojant naujas miesto gatves ir rajonus į tai reikia atsižvelgti.
Dar vienas kovos būdas – mechaninis ir cheminis valymas, panaudojant įvairias tekstūras, smogą sugeriančias medžiagas, architektūrines konstrukcijas. Dažniausiai tokios medžiagos naudojamos kaip pastato eksterjero elementai, pavyzdžiui Manuelio Gea Gonzalezo ligoninė Meksikoje: šio pastato fasadas apgaubtas specialiu, iš daugybės modulių sumontuotu apvalkalu, kuris padengtas titano dioksidu (gerai žinomu baltu pigmentu). Danga reaguoja su UV spinduliais ir suskaido azoto oksidą ir kitus kenksmingus junginius. Pasak ligoninės fasado apvalkalą sukūrusios bendrovės „Elegant Embellishments“, ši titano oksidu padengta konstrukcija per dieną neutralizuoja tiek azoto oksido, kiek jų per tą laiką išmeta 1 000 automobilių.
Kitas pavyzdys – įspūdingas pagrindinis 2015 m. Milano parodos „Expo“ akcentas – paviljonas „Palazzo Italia“. Šešių aukštų pastato fasadas buvo apdengtas specialia konstrukcija, kurią sudarė 700 „i.active Biodynamic“ elementų. Jų gamybai be tradicinių medžiagų irgi buvo panaudotas į cementą įmaišytas titano dioksidas.
Akivaizdu, kad nors tokie smogą mažinantis sprendimai yra įdomūs, įspūdingi, tačiau siekiant, kad jų poveikis būtų reikšmingas, reikia plataus pritaikymo. Vienas namas mieste – kaip lašas jūroje.
Norint sėkmingai kovoti su oro tarša, panašios technologijos turi būti taikomos tokiu mastu, kad atitiktų dabartinį oro taršos lygį, o tai reiškia, kad daugelis namų turėtų būti „oro valytojais“.
Mažoji architektūra ir oro valymas
Olandų menininkas Daanas Roosegaarde’as sukūrė ir pastatė 7 metrų aukščio smogą naikinantį bokštą „Smog Free Tower“. Jame sumontuoti HEPA (High Efficiency Particulate Air) oro filtrai ir oro jonizatoriai. Nors ir įrodyta, kad šis statinys yra veiksmingas, tačiau jis mažai prisideda prie oro valymo viso miesto mastu, nes yra vienišas. Net jei tokį bokštą pastatytume nedideliame miestelyje, jo poveikis būtų labai nežymus. Norint pajusti efektą, tokių bokštų turi būti daug, tačiau kyla kitas klausimas – o kaip atrodys miestas, kai jame ant kiekvieno kampo bus prismaigstyta orą valančių bokštų?
Indija irgi stato smogą valančius bokštus, tačiau nesirūpina jų išvaizda.
Indija irgi stato bokštus ar net valymo pastatus su galingais ventiliatoriais, tačiau kol jie vieniši, efektas beveik nejuntamas. Tą patį galima pasakyti ir apie Kinijoje, Šaansi provincijoje pastatytą net 100 m aukščio orą valantį bokštą. Nors kinai giriasi, kad per pirmuosius eksploatacijos mėnesius jis „išvalė“ 10 mln. kubinių metrų oro, bet norint gauti apčiuopiamą rezultatą tokių bokštų reikia daug.
Kinijoje, Šaansi provincijoje pastatytas 100 m aukščio orą valantis bokštas. Kinai giriasi, kad per pirmuosius eksploatacijos mėnesius jis „išvalė“ 10 mln. kubinių metrų oro.
Žaluma irgi valo
Akivaizdu, kad želdiniai labai efektyviai valo orą. Todėl tankiai užstatytose teritorijose matome vis daugiau projektų, kai augalai auginami ant stogų ir pastatų fasadų. Tokiems tikslams naudojamos specialios, efektyviausiai orą valančios augalų rūšys. Pavyzdžiui, projektuojant „CityTree“ įrenginį, buvo panaudotos samanos. Panašioms konstrukcijoms ieškoma tokių augalų, kurie teršalus galėtų paversti biomase, kurią būtų galima panaudoti elektros energijos gamybai.
Projektuojant „CityTree“ įrenginį, buvo panaudotos samanos. Panašioms konstrukcijoms ieškoma tokių augalų, kurie teršalus galėtų paversti biomase, kurią būtų galima panaudoti elektros energijos gamybai.
Vis tik reikia pripažinti, kad ir šie smogo mažinimo būdai, kaip ir ankstesniame skyrelyje minėti stulpai, greitai priraukia žiniasklaidos dėmesį, tačiau realybėje jų poveikis nėra reikšmingas. Ar tai reiškia, kad jų reiktų atsisakyti? Tikrai ne, nes būtent tokie projektai atlieka labai svarbią švietėjišką funkciją – atskleidžia visuomenei kas yra smogas, kokia jo įtaka mūsų sveikatai, primena, kad turime su tuo kovoti. Todėl net vieno bokšto ar vienos žaliosios, smogą sugeriančios, sienos mieste poveikis yra kur kas didesnis nei skaičiai, parodantys kiek oro išvalė bokštas ar kitas panašios paskirties statinys. Beje, kai kurie tokie bokštai net neveikia, bet jie nedemontuojami, nes yra įtaigūs.
Miestų vėdinimas
Įrodyta, kad paprasčiausias ir veiksmingiausias smogą galintis pašalinti būdas yra miestų vėdinimas, o tam labai didelę įtaką turi miesto plėtros planavimas. Planuojant gatves, teritorijų apstatymą, reikia nustatyti miestų vėdinimo koridorius, kurių veiksmingumas priklauso nuo vyraujančių vėjų, apgalvoti didelių objektų statybos vietas, nes tokie statiniai gali tapti oro srauto kliūtimis, įvertinti oro taršai palankius veiksnius, ir, žinoma, labai gerai numatyti pramonės centrų plėtrą.
Paprastai, priimant tokius sprendimus, daroma prielaida, kad miestas vėdinamas horizontaliomis kryptimis, tad stengiamasis jį plėtoti taip, kad jis būtų atviras, o ne uždaras. Tačiau pastaruoju metu tiriamos ir vertikalaus miesto vėdinimo galimybės, kurios ypač svarbios uždaresniems daubose įsikūrusiems miestams. Tokiuose miestuose galėtų atsirasti smogą surenkantys ir aukštyn jį pakeliantys vėjo bokštai bei vėjo kaminai, dirbantys tik tuo metu, kai smogo lygis viršija normą. Taigi didelė tikimybė, kad kai kuriuose miestuose galėsime pamatyti keistokų statinių, kurių funkcija bus oro valymas arba užteršto oro „pakėlimas“ aukštyn, į tuos atmosferos sluoksnius, kur pučiantys vėjai smogą išsklaido plačiai.
Apibendrinant galima pasakyti taip: smogas jau senokai kelia didelę ir sunkiai pašalinamą grėsmę, o situacija kasmet tik blogėja. Norint išspręsti šią problemą, reikia koordinuotų veiksmų visose aukščiau minėtose srityse. Veiksmingiausias būdas – taršos šaltinio pašalinimas, tačiau tai ilgas ir brangus procesas, kurio rezultatai pasimato negreitai. Gerokai mažiau veiksmingas – mažoji oro valymo architektūra, tačiau nepaisant mažo veiksmingumo (nes tik didelis tokių statinių skaičius gali duoti efektą), jos edukacinis poveikis yra itin reikšmingas, nes tokia vaizdinė informacija, kaip oro valymo bokštas, kur kas greičiau pasiekia visuomenę nei tūkstantis straipsnių apie oro taršą, priverčia žmones keisti senas šildymo sistemas naujesnėmis, kur kas ekologiškesnėmis, atsisakyti taršių transporto priemonių ir pan.
