Kam išradinėti dviratį, jeigu jis jau išrastas? Tokį klausimą galima formuluoti ir kalbant apie individualiųjų namų renovavimą. Lietuviams užtektų pasekti skandinavų pavyzdžiu ir labiau pasidomėti ten įgyvendintais projektais, pritaikytomis technologijomis.
Ieškojo kompleksinių sprendimų
Plėtodama energiškai efektyvių pastatų statybos technologijas, izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ kartu su partneriais realizavo bandomuosius energiškai efektyvios individualiųjų namų renovacijos projektus Švedijoje ir Suomijoje. Šie projektai buvo pavadinti bendru „renZeroTM“ pavadinimu, nes jų metu siekta senos statybos individualiuosius gyvenamuosius namus priartinti prie energiškai efektyvių pastatų ir sukurti racionalios, optimalios renovacijos modelį.
„Švedijos Lundo technologijų instituto tyrimai rodo, kad 80 proc. namų, kuriuose mes ketiname gyventi, jau yra pastatyti, – pasakojo bendrovės „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė. – Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono individualiųjų gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena per 1,16 mln. gyventojų. Maždaug du trečdaliai namų yra pastatyti prieš 50 metų ir seniau, o jų eksploatacijai kasmet išleidžiami milijonai eurų. Taigi skandinaviška energiškai efektyvios individualiųjų namų modernizacijos patirtis gali būti naudinga ir mums.“
Projekto „renZeroTM“ organizatoriams ir vykdytojams buvo keliama užduotis sukurti tokią metodiką, kurią pasitelkus seni individualieji gyvenamieji namai būtų renovuojami taip, kad taptų energiškai efektyvūs ar net artimi beveik nulinės energijos klasės pastatams. Taip pat buvo keliamas tikslas, kad toks renovacijos būdas nereikalautų specialių žinių, ypatingų įgūdžių ar instrumentų, kad būtų tinkamas taikyti masiškai, būtų efektyvus, ilgaamžis ir greitai atsiperkantis. Be to, šiuo projektu buvo siekiama sukurti patogesnę, sveikesnę, saugesnę ir komfortiškesnę gyvenamąją aplinką tiems, kurie nenori keisti gyvenamosios vietos.
„renZeroTM“ koncepcija buvo kuriama kaip kompleksinis sprendimas, apimantis atitvarų šiltinimą, atitvarų ir jų jungčių sandarumą, langų bei durų keitimą efektyvesniais, naujos vėdinimo sistemos įrengimą ir šildymo sistemos modernizavimą, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimą į inžinerines namo sistemas. Svarbu paminėti, kad namas buvo modernizuojamas taip, kad gyventojams nereikėtų laikinai išsikraustyti iš savo būsto.
Rengiant ir realizuojant „renZeroTM“ renovacijos projektus Švedijoje ir Suomijoje, aktyviai dalyvavo architektai, konstruktoriai, mokslininkai, inžinieriai, vėdinimo specialistai.
„Skandinavijos šalyse yra labai populiari karkasinė statyba, todėl „renZeroTM“ projektas pirmiausia ir buvo orientuotas į tokių namų modernizavimą. Žinoma, yra gana daug skirtumų tarp Baltijos šalyse ir Skandinavijoje prieš 50–70 metų vyravusių statybos technologijų, – sakė dr. A. Endriukaitytė. – Šiauresnėse šalyse dominavo medinė statyba, o Lietuvoje – mūras. Tačiau ši optimalios renovacijos koncepcija gali būti taikoma ir Lietuvoje, adaptuojant, pritaikant sprendinius prie pas mus dominuojančių konstrukcijų. „renZeroTM“ koncepcijos idėja ir kompleksinis požiūris į pastatų modernizavimą būtų labai pageidautinas mūsų šalyje.“
Švedijos „renZeroTM“ projektas
Švedijoje eksperimentinei individualiojo namo modernizacijai buvo pasirinktas tradicinis medinio karkaso su dailylenčių apdaila individualusis gyvenamasis namas Stokholmo priemiestyje. Tai –1945 metais statytas vieno aukšto, 125 kvadratinių metrų ploto namas. Prieš rekonstrukciją jo suminis energijos poreikis buvo 128 kWh/m² per metus, o po renovacijos jis sumažėjo net penkis kartus, iki 25 kWh/m² per metus. Kaip tai buvo pasiekta?
Namo sienos ir cokolis buvo apšiltinti 300 milimetrų storio vertikaliai orientuoto plaušo „Paroc“ akmens vatos plokštėmis. Nuo fasado buvo nuardyta medinių dailylenčių apdaila ir įrengta vandens garų izoliacija iš polietileno plėvelės, kuri kartu atliko ir oro barjero vaidmenį. Pastato cokolis apšiltintas vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis.
Tada namo sienos buvo apšiltintos surenkamais 300 milimetrų storio „PAROC renERGIA™“ akmens vatos elementais. Palėpė papildomai apšiltinta universalios akmens vatos „PAROC eXtra“ plokštėmis (storis – 360 milimetrų). Izoliaciniame sienų sluoksnyje specialiuose rėmuose sumontuoti nauji, energiškai efektyvūs langai ir durys. Įrengta rekuperacinė sistema ir gruntinis šilumos siurblys. Pastatas užsandarintas, vandentiekio vamzdžiai ir ventiliacijos ortakiai patikimai izoliuoti.
Suomijos „renZeroTM“ projektas
Taip atrodė 1948 metais statytas namas prieš pradedant įgyvendinti „renZedroTM“ projektą Suomijoje.
Suomijoje eksperimentiniam „renZeroTM“ projektui įgyvendinti buvo pasirinktas vadinamasis tipinis Suomijos karo veterano namas kaimiškojoje Rytų Suomijos vietovėje Luumäki. Tai – vieno aukšto su mansarda ir rūsiu namas iš medinio karkaso sienų, su medine fasado apdaila, skardiniu stogu. Iki šių dienų pastato konstrukcija buvo išlikusi tokia, kaip ir statyta 1948 metais. Bendras namo plotas – 182 kvadratiniai metrai.
Suomijoje, kaip ir Švedijoje, sienoms izoliuoti buvo naudojamas būtent šiems „renZeroTM“ projektams sukurtas naujas „Paroc“ gaminys – „renERGIA“ plokštės. Tai – ant fanieros suklijuotos vertikaliai orientuoto plaušo plokštės su vėdinimo grioveliais, kurie užtikrina greitą drėgmės pašalinimą iš konstrukcijos. Faneros kraštuose pasitelkus suformuotus griovelius ir liežuvėlio jungtis kartu su klijais elementai sujungiami ir pastato konstrukcijos izoliuojamos sandariai. Naudojant šias specialias plokštes šilumos tilteliai buvo minimalūs, jas pasitelkus buvo sustiprintos medinės laikomosios konstrukcijos ir suformuotas nedegus, besiūlis pastato apvalkalas. Naudojant tokius pat elementus, nuardžius senąją stogo dangą, buvo apšiltinta ir šlaitinio stogo konstrukcija, vėliau ji baigta apdailinti pasitelkus naują skardinę stogo dangą.
Taip tas pats pastatas atrodė įgyvendinus „renZedroTM“ projektą.
Suomijoje „renZeroTM“ individualiojo namo modernizacija buvo pradėta nuo pamatų ir stogo. Nuardžius senąją medinių lentų fasado apdailą ir stogo dangą buvo apšiltintas namo cokolis, o ant stogo per visą namo ilgį užkelti specialūs šiltinimo skydai. Stogo kraige, kur susijungia šiltinimo plokštės, buvo suformuotas lovelis, į jį pripilta birios akmens vatos, ir lovelis uždarytas.
Visos jungtys sandariai užklijuotos specialiomis
„PAROC Conci“ sistemos sandarinimo juostomis. Po to ant stoge suformuoto šiltinimo sluoksnio buvo įrengta grebėstų ir hidroizoliacijos konstrukcija stogo dangai iš skardos tvirtinti.
Ant sienų iš minkštos vatos demblio suformuotas amortizuojantis, vadinamas išlyginamasis, izoliacijos sluoksnis, dėl kurio prie šiltinamo paviršiaus galėtų sandariai priglusti „renERGIA“ elementai.
Langų rėmams įtvirtinti prie sienos konstrukcijos buvo suformuoti specialūs rėmai. Sienų šiltinimo elementai „renERGIA“ prie sienų buvo tvirtinami specialiais medvaržčiais su dvigubu sriegiu, neleidžiančiu perspausti tvirtinamų elementų, pergręžus fanerą ir įtvirtinus į esamus pastato karkaso elementus. Jungtys tarp elementų užsandarintos specialia mastika.
Kitaip nei Švedijoje įgyvendintas „renZedroTM“ projektas, Suomijoje fasado apdailai buvo pasirinktas tinkuojamasis fasadas. Baigus šiltinti sienas šilumą izoliuojantis sluoksnis buvo nutinkuotas mineraliniu tinku.
Modernizuotame name buvo sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema, o ant stogo įrengti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti.
Energiškai efektyvios pastatų modernizacijos metodikas ir technologijas „Paroc“ specialistai kuria jau eilę metų.
„Mūsų tikslas – kurti energiškai efektyvios statybos ir renovacijos sprendimus, kurie užtikrintų komfortišką ir jaukų gyvenimą, saugią, sveiką aplinką, sumažintų sąskaitas už šildymą bei aplinkos taršą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 90 proc. savo laiko mes praleidžiame pastatuose, tad būtent pastatų saugumas ir komforto lygis lemia mūsų gyvenimo kokybę“, – sakė dr. A. Endriukaitytė.
RĖMĖJO TURINYS
