Šis interjero stilius turi gausybę gerbėjų visame pasaulyje. Ne išimtis – ir Lietuva. Anot specialistų, skandinaviškas interjeras žavi ne vien universalumu, nuosaikumu, plačiomis transformacijos galimybėmis, bet ir savitu estetikos suvokimu.
Nesibaiminama ryškesnių akcentų
Interjero dizainerės Loretos Tallat-Kelpšienės teigimu, turbūt lengviausiai skandinaviškas interjeras atpažįstamas pagal foną.
„Vienas ryškiausių šio stiliaus bruožų – baltos sienos, neretai naudojami ir pilki fragmentai. Veikiausiai tokiam pasirinkimui nemažai įtakos turi klimatas, ganėtinai ilgai trunkantis tamsusis periodas“, – komentavo kūrėja.
Sykiu toks fonas yra puiki priemonė naudoti įvairius dekoro elementus, detales, akcentus: nesibaiminama ryškesnių spalvinių sprendimų, raštų įvairovės – nuo geometrinių formų, gėlių iki jūrinių motyvų. Tiesa, nors kartais gali susidaryti įspūdis, kad skandinaviško stiliaus interjere naudojami itin ryškūs akcentiniai tonai, anot pašnekovės, išties jų pagrindą sudaro žemės spalvų paletė.
Įvairūs dekoro elementai skandinaviško stiliaus interjere atlieka labai svarbų vaidmenį, tai yra veiksminga ir paprasta priemonė lengvai transformuoti interjerą.
Sąlygiškai išskyrusi dvi skandinaviško interjero kryptis – klasikinį, vadinamąjį namų, ir modernųjį stilių – specialistė taip pat pastebi, kad skandinavai nesibaimina eksperimentuoti, derinti skirtingos stilistikos elementus: antai klasikinis septintojo dešimtmečio fotelis gali būti derinamas su šiuolaikiniu staliuku metalinėmis kojomis ir pan.
Skandinaviško stiliaus baldams būdingas minimalizmas, aiškios ir išraiškingos formos. Vieni svarbiausių kriterijų – daiktas turi būti funkcionalus, patogus ir atitikti šeimininkų poreikius.
Krosnelė – ir šilumai, ir grožiui
Dėl klimato sąlygų skandinavų būste yra itin išreikštas ir šviesos šaltinių poreikis.
„Apšvietimui skiriama labai daug dėmesio. Vadinamieji taškiniai, nukreipiamieji šviestuvai interjere suprojektuoti, susukioti taip, kad pabrėžtų tam tikras namų vietas, kurioms labiausiai reikia šviesos“, – komentavo interjero dizainerė.
Taip pat itin gausiai būste naudojami toršerai. Šie papildomi šviesos šaltiniai atlieka dvi funkcijas – ir jaukaus, intymaus apšvietimo, ir dekoratyvumo.
Krosnelė, kuri laikoma kone vizitine skandinaviško interjero kortele, irgi ne tik tarnauja kaip šilumos šaltinis, bet ir yra ryškus vizualinis būsto akcentas.
„Anglijos Viktorijos epochos namai asocijuojasi su židiniu, o skandinavų – su krosnele. Be abejo, galima teigti, kad skandinaviškame interjere krosnelė yra populiaresnė nei židinys. Manyčiau, tai susiję ir su investicijomis, ir su erdve. Kadangi namai nėra dideli, atitinkamai ir vietos nėra labai daug, o kompaktišką krosnelę įkomponuoti daug paprasčiau nei židinį. Be to, skandinavų dizaineriai skiria daug dėmesio krosnelių modelių įvairovei, medžiagiškumui: nuo muilo akmens iki ketaus“, – pasakojo interjero dizainerė.
Investuojama į bazinius dalykus
Kitas neatsiejamas skandinaviško interjero elementas – natūralios medžiagos. Dominuoja medis, akmuo, metalas, oda, taip pat populiarus stiklas. Antai medžio apdaila naudojama ne tik grindims, bet ir sienoms.
„Viena vertus, šis pasirinkimas susijęs su tradicija, kita vertus – su ekologija, nes šis aspektas skandinavams itin svarbus. Medis yra jauki, savitą aurą kurianti, nedulki, be to, puiki šilumos ir garso izoliacinė medžiaga“, – kalbėjo L. Tallat-Kelpšienė.
Nepaisant skandinavų pomėgio ir drąsos keistis, yra dalykų, kuriems racionalieji šiauriečiai negaili investicijų, nes žino, kad jos ilgainiui atsipirks su kaupu.
„Verta pastebėti, kad iš esmės skandinavų interjerai yra labai seni. Kuo puikiausiai tarnauja turbūt net prieš 40 metų sumontuota santechnika. Tiesiog investuojama į bazinius dalykus, kokybiškas, ilgaamžes medžiagas, o atsinaujinama pasitelkiant tam tikras detales“, – pasakojo specialistė.
Pavyzdžiui, anot pašnekovės, įvertinant ilgalaikę perspektyvą, dar labai diskutuotina, ar pasirinktas pigus laminatas netaps brangesnis už natūralaus medžio apdailą – būdamas neatsparus mechaniniam poveikiui, jis greitai praras estetinį vaizdą ir nusidėvės, tad neilgai trukus teks kloti naują grindų dangą.
Besikeičiantis požiūris džiugina
L. Tallat-Kelpšienės pastebėjimu, mūsų šalies gyventojams skandinaviško interjero stilistika artima: „Ir tai susiję ne tik su klimato panašumais. Pastaraisiais metais su Skandinavijos šalimis jaučiame vis stipresnes sąsajas, nes čia gyvena, dirba nemažai mūsų artimųjų.“
Anot specialistės, anksčiau dar neretai tekdavo susidurti su tautiečių požiūriu, esą jei siena nudažyta baltai, vadinasi, pritrūko fantazijos, tačiau pastaraisiais metais šis požiūris kinta, skonis lavėja.
„Džiugu, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria ir apšvietimo projektavimui – anksčiau pakakdavo vieno šviestuvo, o dabar norima daugiau šviesos šaltinių, zonavimo, nes pradedame suprasti, kad jei gyvensime šviesiuose namuose, ir dienos nebeatrodys tokios tamsios ir niūrios“, – kalbėjo interjero dizainerė.
Vis dėlto iš skandinavų galime dar daug ko pasimokyti, pradedant subtiliu skoniu, racionalumu, baigiant drąsa keistis, teigė specialistė.
„Mūsų tautiečiai vis dar vengia eksperimentuoti ir ryškesniais raštais, ir spalvomis. Viena vertus, turbūt stengiamasi pernelyg neišsišokti, kita vertus – baiminamasi, kad tai erzins, vargins. Tačiau juk interjeras nėra kuriamas visam gyvenimui, po trejų penkerių metų natūraliai kyla noras atsinaujinti, o skandinaviškas interjeras kaip tik suteikia tokių galimybių“, – kalbėjo interjero dizainerė L. Tallat-Kelpšienė.