Pavadinimas: „Kuku-Ranna“ vasarnamis Vieta: Vääna-Jõesuu, Estija Architektai: „Arhitektuuribüroo Eek & Mutso“ Plotas: 80 m2 Metai: 2020 Nuotraukos: Toomas Tuul
Noras palaikyti tradicijų šaknis ir kartu sukurti šiuolaikišką struktūrą ir gyvenamąją erdvę, reikalauja esminių stilių bei poreikių integracijos sprendinių. Visiems gerai žinomas medinio namelio archetipas – tipinė medinės statybos tradicija, vyravusi Pabaltyje. Jos pagrindu estų architektų studija „Arhitektuuribüroo Eek & Mutso“ suprojektavo nedidelį atostogų namelį miško gilumoje. Architektūros rezultatas atliepia šiuolaikinio žmogaus poreikius ir lūkesčius bei atspindi taip vertinamą artumą gamtai ir pagarbą kontekstui.
„Pasislėpęs“ medinis namas
35 km nuo Estijos sostinės nutolusiame kaimelyje įsikūrė namas „chameleonas“. Kai nėra nuolatinių gyventojų, pastatas yra pritaikytas „užsimaskuoti“ ir visiškai užsidaryti nuo aplinkos: jame integruotos varstomos durys ir langai susitapatina su fasadų apdaila ir uždarius jie tampa „nematomi“. Tokiu būdu pastatas maksimaliai išlaiko privatumą ir kartu prisitaiko prie jį supančio miško gilumos.
Tūris ir jo kompozicija – minimali – tradiciniam šlaitiniam stogui suteiktas modernumo įvaizdis, šlaitas tęsiasi iki pat žemės ir suformuoja paprastą trikampio pastato formą, kuri buvo populiari šio regiono vasarnamių architektūroje 8-ajame dešimt. Lakoniškas tūris papildomas kinetiniais elementais, kurie suteikia šiuolaikinį akcentą bei sukurią perėjimą tarp užsisklendusio tūrio ir šviesaus, erdvaus vasarnamio.
Atvykus gyventojams, langinės pakyla aukštyn tarsi išskleidusios sparnus, atsiveria praėjimai, o pagrindinio fasado sienoje atidengiamas įstiklinimas, suteikiantis daugiau atvirumo pačiai struktūrai. Langinei pakilus aukštyn, ji tampa terasos stogeliu, į lauką pratęsiamos vidaus erdvės ir palaikoma interjero-eksterjero visuma. Atvertas stogelis naudojamas kaip apsauga nuo lietaus ar saulės, o uždaras jis palieka naudingo ploto lauko baldų ar kitų daiktų sandėliavimui. Iš kitos namo pusės atsiveria tokio paties principo erdvė, tačiau ji funkcionuoja jau kaip privatesnė, dirbtuvių zona.
Vietinės ir „skolintos“ apdailos tradicijos bei kontrastai
Fasadų apdailoje panaudotas Baltijos šalims artimas medis, tačiau buvo integruotas iš svetur atėjusio medžiagos apdirbimo būdas. „Yakisugi“ – japonų tradicinėje architektūroje paplitusi degintos, suanglėjusios medienos apdaila, kuri perteikia jos sodrumą, ryškumą ir natūralumą bei padidina medžiagos patvarumą. Vietomis anglies tekstūra buvo nuplauta, dėl ko išliko tik duslesnis tamsiai pilkšvas atspalvis. Tokia apdaila dalinai perteikia „chameleono“ įvaizdį, tamsi mediena susilieja su aplinkiniais pušų kamienais.
Name yra integruotos keletas restauruotų detalių, ovalus langas tarp svetainės ir dirbtuvių, kuris buvo atkurtas iš suomių architekto Armaso Lindgreno projektuotos Art Nouveu stiliaus vilos Taline. Taip pat name yra įkomponuoti ir kiti „perdirbti“ elementai: šoniniai langai, „corten“ plieno atraminės plokštės ir daugelis baldų, net ir senas kontrabosas atrado savo vietą interjere kaip lentyna.
Mediniame namelyje išlaikomas ryšys ir akcentuojamas kontrastas
Iš pirmo žvilgsnio, monotoniškos išorės apdailos namas yra santūrus, tačiau viduje galima atrasti kontrastingą vaizdą, o perdirbti baldai suteikia papildomos šilumos ir jaukumo. Vaikštant aplink namą gali tekti išsipurvinti tamsiais dryžiais nuo degintos medienos paviršiaus, tačiau to nereikia bijoti įžengus į vidų, kur laukia kontrastingai įrengtas interjeras. Viduje panaudotas baltai dažytas medis, kuris ne tik suteikia jaukumo, bet ir optiškai išdidina erdvę, tarsi įsileistų daugiau šviesos ir suteiktų lengvumo pojūtį.
Vidinę struktūrą sudaro du aukštai: pagrindiniame aukšte yra įrengta erdvi svetainė su valgomuoju ir virtuve, taip pat įėjimo erdvė, miegamasis bei atostogų namui prideranti pirtis. Pakilus laiptais lieka mažesnės mansardos patalpos, jose įrengtas miegamasis ir pereinamas kambarys, kuris atlieka laisvalaikio ir darbo erdvės funkciją.
