Seime pristatytos Žemės įstatymo pataisos dar labiau pagilintų valstybinės žemės nuomos problemas. Šia pataisa siūloma neleisti keisti žemės sklypo paskirties, jeigu jis išnuomotas ne aukcione. Toks pasiūlymas įšaldytų bet kokį valstybinės žemės sklypų ar prie jų esančių teritorijų vystymą. O būtent tokių daugiausia turime miestų centruose.
Pradėti tikriausiai reikėtų nuo to, kad nemaža dalis apleistų, nevystomų sklypų miestų centruose yra valstybinė žemė. Didelė dalis jų nesulaukia valstybinių investicijų metų metus dėl objektyvių priežasčių. Patvirtinus dabar siūlomas Žemės įstatymo pataisas, apleistuose sklypuose privačios investicijos būtų labai sudėtingos.
Neleidus keisti žemės paskirties de facto reikštų, kad sklypą išsinuomojęs investuotojas gali naudoti tik esamus pastatus, kurie neretai yra sunykę, nenaudotinos būklės, kas jų eksploatavimą padaro sunkiai įmanomą.
Pavyzdžiui, Žalgirio stadiono Vilniuje atveju, investuotojas turėtų galimybę naudoti sklypą tik „įdarbindamas“ griuvėsiais virtusį stadioną arba statyti naują, kuomet viešai paskelbta apie miesto planus naują daugiafunkcį centrą su stadionu turėti kitoje Vilniaus vietoje.
„Žalgirio“ stadionas. Sauliaus Žiūros nuotr.
Žemės sklypo nuoma be aukciono su leidimu įgyvendinti projektus juose šiandien reiškia, kad investiciniai planai, įskaitant paskirties keitimą, reikalingą jiems įgyvendinti, yra patvirtinti visų atsakingų institucijų: Nacionalinės žemės tarnybos ir miesto savivaldybės, o investicijos vykdomos pagal galiojančius teisės aktus.
Prieš kelias savaites LNTPA yra skaičiavusi, kad dėl nesuderintų teisės aktų ir požiūrio į bendras problemas stoja beveik 500 mln. eurų investicijų.
Šiuo metu investuotojai kartu su LR Žemės ūkio ministerija ir Nacionaline žemės tarnyba, dalyvaujant LR Vyriausybei ieško sutarimų, kaip tokia situacija galėtų būti sprendžiama tobulinant dabar galiojančius teisės aktus, tačiau Žemės įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti draudimas keisti žemės paskirtį užtvertų kelią investicijų plėtrai ir bendrų sutarimų paieškai.
