Siekiant sklandaus ir efektyvaus viešųjų pirkimų proceso, Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) siūlo atsisakyti jungtinio veiklos modelio ir solidarios atsakomybės principo valstybinių statybos projektų įgyvendinime, o partnerių santykius projekte grįsti generalinės rangos – subrangos principu, kaip numato Civilinis kodeksas ir statybos teisės aktai.
Šiandien pagal Viešųjų pirkimų įstatymą rangovai gali dalyvauti statybos darbų viešajame pirkime ne tik po vieną, bet ir naudodamiesi vieni kitų pajėgumais, t.y. grupėje. Tokiu atveju yra sudaroma Jungtinės veiklos sutartis, kurioje vienas iš rangovų yra paskiriamas pagrindiniu projekto vykdytoju ir numatoma solidari visų kitų partnerių atsakomybė. Tai reiškia, kad partneriai įsipareigoja atlikti visus numatytus darbus ir vieni už kitus prisiimti finansinę atsakomybę, net jeigu vienas iš jų neįvykdo finansinių įsipareigojimų prieš užsakovą ar net bankrutuoja.
„Valstybinių statybos projektų įgyvendinime jau matome ne vieną atvejį, kai jungtinės veiklos pagrindu dirbantys rangovai tapo ydingo teisinio reguliavimo įkaitais, nes, bankrutavus pagrindiniam rangovui, buvo nelogiškai verčiami prisiimti visokeriopą atsakomybę už jo įsipareigojimų įvykdymą, nepaisant atliekamų darbų pobūdžio ir dydžio visoje objekto apimtyje“, – teigia LSA prezidentas Dalius Gedvilas.
Vienas iš pavyzdžių – Vilniaus miesto savivaldybė į nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukė ir viešuosiuose pirkimuose dalyvauti uždraudė buvusias Lazdynų baseino statybos projekto subrangoves, nes šios atsisakė toliau tęsti statybos darbus, bankrutavus pagrindiniam projekto rangovui.
Pasak D. Gedvilo, jungtinės veiklos modelis su solidaria atsakomybe statybai nėra tinkamas, o partnerių santykiai projekte turėtų būti grindžiami generalinės rangos – subrangos principu, kaip numato teisės aktai.
„Jungtinės veiklos su solidaria atsakomybe taikymas statyboje yra itin problematiškas, nesjungtinė veikla statybai apskritai nėra būdinga. Statyboje turi būti generalinis rangovas ir subrangovai, o ne „lygiaverčiai“ partneriai. Pareigų ir atsakomybės santykiai turi būti nustatomi pagal aiškų piramidės principą: užsakovas, generalinis rangovas ir subrangovai, o ne pagal esamą solidarios atsakomybės principą. Taip numato Civilinis kodeksas ir statybos teisės aktai. Jungtinė veikla gali būti taikoma tik rengiant ir teikiant pasiūlymą viešuosiuose pirkimuose, tačiau po pasiūlymo laimėjimo turėtų būti aiškiai nuspręsta, kuris partneris bus generalinis rangovas, o kurie – subrangovais“, – sako D. Gedvilas.
LSA prezidento teigimu, solidari atsakomybė statybos projektuose dažnu atveju yra tiesiog neįgyvendinama nei fiziškai, nei juridiškai. Partneriai, kaip specializuotus darbus atliekančios įmonės, gali neturėti reikalingų atestatų ir fizinių pajėgumų, atitinkamų kompetencijų, darbuotojų ar įrangos tai darbų sričiai, kurią pagal sutartį turėjo įgyvendinti kita bendrovė. Todėl tokios įmonės viešajame pirkime dalyvavo specialiai sudarytoje grupėje ir apsiėmė tik dalį projekto darbų pagal savo veiklos sritį.
„Pavyzdžiui, jeigu Lazdynų baseino projektas būtų įgyvendinamas privataus kapitalo lėšomis, tuomet partneriai būtų tipiškais subrangovais, kurie atsako prieš generalinį rangovą, o ne prieš patį užsakovą. Tačiau dabar visi jungtinės veiklos partneriai pagal solidarios atsakomybės principą tapo atsakingi prieš užsakovą ir visus šio projekto statybos rezultatus, nors sutarties įsipareigojimų neįvykdė būtent bankrotą paskelbęs pagrindinis rangovas. Tai absoliučiai nėra teisinga, nes partneriai negali kontroliuoti nei pagrindinio rangovo, nei vieni kitų, tad tokiu būdu partneriams sudaromas atsakomybės be kaltės principas“, – teigia D. Gedvilas.
Pažymėtina, kad reikalaujant iš partnerių vieniems už kitus solidariai atlikti darbus, gali būti pažeidžiamos viešųjų pirkimų procedūros ir pirminių pirkimo sąlygų reikalavimai, kadangi pagrindinis rangovas pagal pirkimo dokumentus turėjo atlikti tam tikrą dalį darbų pats.
