Statant energiškai efektyvius pastatus, nepatogius, daug laiko ir priežiūros reikalaujančius kietojo kuro katilus, vis aktyviau išstumia oro-vandens šilumos siurbliai. Kone pagrindinis šilumos siurblių privalumas vartotojui, palyginti su kietojo kuro katilais, yra būtent eksploatacija. Jeigu kietojo kuro katilą praktiškai kasdien reikia papildyti kuru, išvalyti pelenus, tai šilumos siurblys nepriklausomas – veikia automatizuotai.
Apsispręsti – tik įvertinus visus privalumus
Kauno technologijos universiteto tyrėjas Rokas Valančius.
Kauno technologijos universiteto tyrėjas Rokas Valančius paaiškino, kad šilumos siurbliai gali būti valdomi išmaniuoju telefonu ar kitu įrenginiu, o tai labai palengvina jų eksploataciją, sykiu taupo laiką – nebereikia ištisą sezoną dirbti kūriku. Kitas svarbus šios technologijos aspektas: šilumos siurbliai neteršia aplinkos.
Galbūt tik išorinio šilumos siurblio bloko keliamas triukšmas ir jo sumontavimo apribojimai, anot R. Valančiaus, kai kuriais atvejais gali tapti aktualesne, tačiau nesunkiai išsprendžiama problema. Mokslininko patarimas – išorinio bloko montavimo vietą parinkti labai atidžiai: nemontuoti arti miegamojo langų, augmenijos ar ten, kur oro cirkuliacija per išorinį bloką būtų ribojama kokių nors objektų.
Oro-vandens šilumos siurbliai – racionalus sprendimas aukšto energinio naudingumo pastatams, ypač tiems, kuriuose numatytas tik grindinis šildymas. Šilumos siurbliai, net ir esant nedideliam poreikiui, o A+ ar A++ klasės pastatų šildymo poreikis itin mažas, veikia labai efektyviai.
„Kita vertus, šilumos siurblių gamintojai reaguoja į rinkos pokyčius, daug kas pradėjo gaminti labai mažos galios, vos kelių kilovatų, šilumos siurblius nedidelio ploto, energetiškai efektyviems pastatams. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad šilumos siurblys arba kitas šilumos šaltinis jau parenkamas ne pagal pastato šilumos nuostolius, bet pagal karšto vandens poreikius. Jau ir Lietuvoje yra tokių pastatų, kur metinės sąnaudos karštam vandeniui ruošti yra didesnės už energijos poreikį šildymui“, – reziumavo R. Valančius.
Skandinaviški šilumos siurbliai – Jūsų namų jaukumui
Tel. +370 622 05 851 | www.energysave.lt | el.p. info@energysave.lt
Neliko vieno atributo
A+ ar A++ namai vis dažniau projektuojami be kaminų, nes jų tiesiog nereikia. Jeigu projektuojamas židinys, tai dažniausiai tik estetiniam namų grožiui ar pramogai. Natūralus vėdinimas taip pat praeitis, naujos statybos namuose praktiškai be išimties projektuojamos tik mechaninės vėdinimo sistemos.
Pastaraisiais metais statytojai investuoja į nedidelio ploto, efektyvius būstus, šildomus tiesiog elektros energija – tai nėra brangu, o kai kuriais atvejais gali tapti racionaliausiu sprendimu. Energijos poreikis energiškai efektyviuose pastatuose nedidelis, o investicija į šilumos siurblį, nors ir galintį užtikrinti vidutiniškai triskart mažesnes sąnaudas šildymui, gali neatsipirkti per, pavyzdžiui, 10 metų. Visgi dauguma šią technologiją renkasi įvertinę ne vien investicijų ar greito atsiperkamumo kriterijų.
Renkantis oro-vandens šilumos siurblį yra tam tikrų niuansų, kuriuos vertėtų įvertinti: tai gamintojo patikimumas, suteikiamos garantijos ir priežiūros prieinamumas. Taip pat šilumos siurblio efektyvumas, naudingojo veiksmo koeficientas COP arba SCOP, išorinio bloko keliamas triukšmas, automatikos lygis, nesudėtingas valdymas.
Jeigu, anot pašnekovo, prieš penkerius ar daugiau metų oro-vandens šilumos siurbliai buvo naudojami tik kaip papildomas šilumos šaltinis arba prie jo buvo kombinuojamas kitas šildymo būdas, tai pastaraisiais metais, gerokai ūgtelėjus šilumos siurblių efektyvumui, jie gali veikti iki -20 laipsnių ar net esant žemesnei temperatūrai.
Esminis komponentas, kuris pastaraisiais metais buvo tobulinamas, tai šilumos siurblio kompresorius ir šaltnešiai (freonai). Beje, bet kuris šilumos siurblys efektyviausiai veikia su grindinio šildymo sistema. Žinoma, galima šilumos siurblį kombinuoti su radiatoriais, tačiau tokiu atveju tikėtinas maždaug 50 proc. prastesnis naudingojo veiksmo koeficientas.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.
