Vilniaus Jėzuitų gimnazijos naujosios bibliotekos, kurios itin laukė visa mokyklos bendruomenė, interjero idėjos išgrynintos ne už uždarų durų, bet kūrybinėse dirbtuvėse, moderuojant patiems interjero autoriams – architektų biuro „Inblum“ komandai: Laurai Malcaitei ir Dmitrijui Kudinui. Tokios praktikos architektai ėmėsi pasitikrinę ankstesniame ugdymo įstaigoms skirtame projekte „Aikštelė“.
Ir komandoje, ir pavieniui
Viena interjero autorių architektė Laura Malcaitė prisiminė, kad, tik pradėjus diskusijas su Jėzuitų gimnazijos atstovais, išaiškėjo, jog dvejojama, kaip geriausiai įveiklinti ilgai mokyklos bendruomenės lauktą pastatą. Ugdymo įstaigos lūkestis buvo sukurti drąsiai tipinės mokyklos bibliotekos ribas peržengiančią modernią, kūrybiškumą skatinančią pažinimo ir edukacinę erdvę, sykiu nevaržančią, atvirą, estetišką ir funkcionalią.
Anot interjero architektės, aiškią programą interjero kūrėjai susidėliojo tik pasibaigus kūrybinėms dirbtuvėms. Tuomet tapo aišku: dalis dviaukščio pastato bus skirta edukacijai: tam bus pritaikytos rūsio erdvės – čia suplanuota garso, vaizdo įrašų studijos, nedidelė kino salė ir fotostudija, galerija, erdvės moksleivių saviugdai. Beje, būtent bibliotekos rūsys tapo jungtimi tarp mokyklos ir greta esančios bažnyčios.
Pirmas ir antras aukštai skirti skaityklai bei visuomenės poreikiams. Nesunkiai transformuojamoje erdvėje planuojama organizuoti konferencijas, įvairius renginius arba tiesiog mokytis.
Antrame aukšte erdvės bus pritaikytos individualiam bibliotekos lankytojų darbui, mokinių užklasinei veiklai.
Interjero puošmena – knygos
Architektės žodžiais, bibliotekos interjeras reflektuoja pastato architektūrą. Interjero ašis – knygos, išdėliotos perimetru, nuo grindų iki lubų, sujungia du pastato aukštus. Tai tarsi antras pastato rūbas, apsauginis kevalas.
„Siekėme sukurti išskirtinę, šiuolaikišką erdvę, į kurią, visų pirma, mokiniai norėtų ateiti ne tik paskaityti ar pasiimti knygos, bet ir joje būti. Mūsų užduotis – sukurti ryšį su architektūra, žmonėmis, laiką leisiančiais bibliotekoje, ir su pačia knyga“, – komentavo architektė L. Malcaitė. Dar gana rimtas funkcinis iššūkis buvo viename pastate suderinti vienuolių, mokinių ir visuomenės poreikius, todėl, architektės teigimu, išsprendus šį rebusą, interjero sprendimai atėjo natūraliai, tarsi savaime.
Didžiulėms knygų lentynoms bus panaudota šviesios spalvos klijuota fanera. Interjero architektai laikėsi išsikeltos užduoties – sukurti aplinką, kurioje norisi būti, akcentuojant erdvę kaip vertybę, vengiant trumpalaikių efektų.
Anot interjero autorės, svarbus ir itin stiprus bibliotekos interjere akcentuojamas vertikalus ryšys, kuris, panaudojus stoglangius, leidžia sukurti ryšį su bažnyčios pastatu.
Bibliotekos pirmame aukšte vyraus dviejų tipų baldai: sulankstomosios kėdės, skirtos konferencijoms ir kitiems renginiams, bus keičiamos iš specialių putų pagamintais sėdėti skirtais baldais. Jie lengvi ir pritaikyti visuomeninėms erdvėms, ypač tinkami ugdymo įstaigoms dėl paprastos priežiūros, kartu ir puikaus dizaino gaminiai.
Antrame aukšte bus sustatyti stalai, skirti komandiniam darbui.
Vilniaus jėzuitų vienuolyno pastatų ansamblio kieme iškilusio bibliotekos pastato architektūriniai sprendiniai šiuolaikiškai atkartoja kažkada čia stovėjusio ūkinio pastato – dviaukštės vežiminės – siluetą.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 rugsėjis.