Vilniuje LR Susisiekimo ministerijos kvietimu susitikti su „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovais susirinko merai, kurių savivaldybėse bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis. Susitikime buvo papasakota apie projekto progresą bei naudas, tačiau svarbiausia buvo išgirsti merų lūkesčius ir padiskutuoti jiems aktualiais projekto „Rail Baltica“ klausimais.
Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio susitikimas, kuomet vienoje vietoje susirinko kone visų savivaldybių, kurias kirs „Rail Baltica“ geležinkelis, atstovai. Dar šiemet planuojama organizuoti susitikimus kiekvienoje savivaldybėje atskirai, į kuriuos bus kviečiami ir verslo bendruomenių atstovai. Šiuose susitikimuose bus koncentruojamasi į konkrečios savivaldybės aktualijas ir jai rūpimus klausimus.
Anot susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič, Lietuvoje projekto pažanga matoma visose projekto įgyvendinimo geografinėse atkarpose. Statybų darbai sparčiai vyksta Kaune, projektuojama linija nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos, pasirašytos sutartys specialiesiems planams parengti ruožams nuo Vilniaus iki Kauno ir nuo Lenkijos/Lietuvos valstybių sienos iki Kauno.
„“Rail Baltica“ neabejotinai labai svarbus projektas visai Lietuvai, tačiau mums ne mažiau svarbūs ir Lietuvos rajonų, kuriuose jis bus įgyvendinamas interesai. Dėl to inicijuojame susitikimus su savivaldybėmis, kuriuose diskutuosime apie savivaldybių poreikius bei lūkesčius, kadangi tik atvira diskusija ir skaidrus projekto įgyvendinimas leis atliepti kuo daugiau kiekvienos savivaldybės poreikių bei užtikrinti maksimalią naudą“, – sakė J. Narkevič.
Pasak už projekto įgyvendinamą Lietuvoje atsakingos AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) vadovo Karolio Sankovski, kuris susitikime plačiai apžvelgė projekto naudas Lietuvai, ypatingai svarbu suprasti ir pamatyti naudas bei galimybes, kurias atneš „Rail Baltica“ geležinkelis ir jau dabar pradėti ruoštis jomis pasinaudoti.
„Statomas europinis geležinkelis tai ne tik didesnis keleivių ir krovinių mobilumas, tai ir naujos darbo vietos, investicijos, augantis turizmas bei regionų ekonomikos skatinimas. Labai malonu matyti, kad Lietuvos žmonės tai puikiai supranta ir dėl to projekto palaikymas Lietuvoje yra rekordiškai aukštas. Mes taip pat labai dėkingi ir už palaikymą, kurio sulaukėme savivaldybėse, kuriose buvo išperkamos žemės „Rail Baltica“ geležinkelio linijai bei žemės savininkų supratimą“, – kalbėjo K. Sankovski.
Anot Elektrėnų savivaldybės mero, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento Kęstučio Vaitukaičio, tokie susitikimas yra labai reikalingi siekiant kuo geriau suprasti projektą bei priimti kuo teisingesnius ir didžiausią naudą nešančius sprendimus: „Savivaldybių įtraukimas į diskusiją yra geras ženklas, kadangi niekas geriau už savivaldybes nežino joje gyvenančių žmonių poreikių bei lūkesčių. O įgyvendinant tokio masto projektą kaip „Rail Baltica“, labai svarbu kuo kruopščiau viską suplanuoti ir suderinti. Tik taip galėsime būti tikri, kad atsižvelgta į savivaldybių ir joje gyvenančių žmonių poreikius“, – sakė K. Vaitukaitis.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Projekte taip pat numatyta atskira geležinkelio linija Kaunas-Vilnius.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
