Per pastarąjį dešimtmetį daugiau nei tris kartus nukritusi saulės elektrinių kaina lėmė žymiai spartesnę jų plėtrą. Dar kitaip vadinamų saulės jėgainių įsirengimą jau antrus metus iš eilės skatina ir remia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri šiemet pirmą kartą Lietuvos gyventojams suteikė galimybė gauti kompensaciją už saulės elektrinių įsirengimą tiek nuosavuose namuose, tiek daugiabučiuose.
Šiemet galima pateikti paraiškas ir gauti išmokas, padengiančias iki trečdalio saulės elektrinės įrengimo kainos. Už 1 kW įrengtosios saulės elektrinės galios kompensacija yra 323 eurai. Pavyzdžiui, įrengus 3 kW galios saulės elektrinę, kurios kaina yra 3000 eurų, būtų galima atgauti 969 eurus.
Paramos suma – rekordinė
Nuo paraiškų teikimo pradžios – sausio 2 d., pagal priemonę „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ (nenutolusių elektrinių įrengimas), iki šios dienos gautos jau 3230 paraiškos už 7,94 mln. eur.
Gyventojai ES struktūrinių fondų lėšomis šiemet kviečiami pasinaudoti nauja priemone – „AIE namų ūkiams“ (saulės elektrinių įsigijimas iš elektrinių parkų, įrengimas geografiškai nutolusiose vietovėse, įrengimas daugiabučiuose ar jų sklypuose). Ši nauja priemonė jau sulaukė 919 paraiškų už 1,39 mln. eur.
Šiemet tokio pobūdžio priemonėms skirta rekordinė paramos suma – 9 mln. eurų. Laiko šiemet suspėti pasinaudoti abejomis saulės elektrinių įsirengimo kompensacijų priemonėmis Lietuvos gyventojai dar turi iki sausio 31 d.
APVA atstovai informuoja, jog prieš teikiant paraiškas gyventojai turi įsivertinti ne tik savo elektros vartojimo poreikius, bet ir technines elektrinės prijungimo galimybes: prieš įsirengiant elektrinę, būtinai rekomenduojama pasikonsultuoti su ESO (Energijos skirstymo operatorius) dėl vartotojo elektros tinklo pajėgumo. ESO fiksuoja jau ne vieną atvejį, kai elektrinė įrengta, bet ji negali būti prijungta prie skirstomojo elektros tinklo, nes paaiškėja, kad neužtenka tinklo pajėgumo priimti generuojamą elektros energiją, o tam reikalinga tinklo rekonstrukcija.
Aplinkos projektų informacinė sistema APVIS automatiškai tikrina daugumą atitikimų projektų finansavimo sąlygoms ir neleidžia pateikti paraiškos, jei pareiškėjas jų neatitinka. Gyventojai teikdami paraiškas saulės elektrinėms turėtų pasitikrinti, ar pastatas nėra areštuotas, ar jame nėra įregistruotas verslo plotas, nes priešingu atveju sistema neleis pateikti paraiškos.
Geriausias laikas – dabar
Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas, prof. Vidmantas Gulbinas portalui SA.lt teigia, jog dar prieš keletą metų lyg prabangos preke laikytų saulės elektrinių atsipirkimui valstybės organizuojamos dotacijos turi itin didelę reikšmę.
„Prieš dešimtmetį įsigytos saulės elektrinės per visą eksploatacijos laikotarpį nepagamins tiek elektros energijos, kad atsipirktų jų įrengimo kaštai. Savininkams jų įsirengimas atsipirks tik didelių valstybės dotacijų dėka.
Šiandien, nukritus elektrinių kainai, jų įrengimas atsipirks, tačiau tik per maždaug 15-20 metų. Tokia investicijų grąža dar nėra labai patraukli, todėl APVA siūlo kompensacijas, kurios investicijas padaro tikrai patraukliomis. Kad ši priemonė pasiteisina, matosi vien dėl to, kad gyventojai aktyviai investuoja į naują pasiūlytą saulės elektrinių įsirengimo formą – nutolusias elektrines“, – sakė V. Gulbinas.
Mokslininko manymu, Lietuva šioje srityje viską daro gana teisingai ir laiku.
„Beveik prieš dešimtmetį Lietuvoje buvęs saulės elektrinių bumas, kai buvo pasiūlyta didžiulė superkamos elektros kaina, dar buvo per ankstyvas. Dabar statyti elektrines jau tinkamas laikas, nes jų kaina nukrito, jos tapo atsiperkančios ir artimiausių kelių metų perspektyvoje kito žymaus kritimo nebenumatoma.
Aišku, Lietuvoje saulės energetikos sąlygos nėra pačios geriausios, tačiau neturint kito bazinio elektros generacijos šaltinio, saulės elektros vystymas ypatingai aktualus. Šiuo metu daugiausiai elektros pagaminama vėjo elektrinėmis. Vienas iš jų trūkumų yra galios svyravimai. Veikiant kartu su saulės elektrinėmis, suvidurkintos galios svyravimai kiek sumažės. Taigi, Lietuva galės žymią dalį elektros energijos pasigaminti pati ir ekologišku būdu“, – teigė pašnekovas.
Ukmergės ligoninės stogai (sauleselektrines.lt nuotr.)
Apie 2 proc. pasaulyje sunaudojamos elektros energijos pagaminama saulės elektrinėse. V. Gulbino teigimu, saulės elektra pasaulyje nebėra simbolinė.
„Tai gal ir ženkli dalis, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji buvo pasiekta per kelis metus. Į saulės elektrines dabar investuojama daugiau lėšų, nei į visus kitus elektros gamybos būdus kartu sudėjus. Būtent pasiekimai saulės energetikoje „įpūtė“ optimizmo energetikams, nes nebuvo kitų idėjų, kokiu būdu gaminsime elektros energiją pasibaigus naftos ir dujų erai.
Remiantis įvairiais vertinimais, apie 2050 m. saulės elektrinės pagamins nuo maždaug 30 iki net 70 proc. pasaulio elektros energijos. Prognozes gali kiek pakoreguoti nauji pasiekimai kuriant naujo tipo branduolines jėgaines, tačiau akivaizdu, kad bet kokiu atveju saulės elektros vaidmuo ateityje sparčiai didės.
Kalbėdamas apie siūlomą APVA naują priemonę – saulės elektrinių įrengimo kompensavimą nuosavų ir daugiabučių namų gyventojams, V. Gulbinas išskyrė kelis privalumus.
„Didelės elektrinės visada yra santykinai pigesnės nei mažos. Tačiau elektrinės ant individualių namų turi privalumą, kad bent dalis pagamintos elektros energijos suvartojama vietoje. Todėl mažiau apkraunami elektros tinklai, mažėja elektros paskirstymo kaštai.
Elektrinės ant daugiabučių namų stogų galėtų būti labai patrauklus tarpinis variantas. Gal didžiausias jo trūkumas yra tai, kad šiuo atveju yra būtinas visų ar bent daugumos namo gyventojų sutarimas, kas dažnai sunkiai pasiekiama“, – kalbėjo V. Gulbinas.
APVA organizuojamų kompensacinių priemonių detalius reikalavimus ir registracijos formas rasite čia.
